Mažosios Lietuvos
enciklopedija

parkai

parkai Mažosios Lietuvos miestuose.

párkai krašte rengti pagal Vakarų Europos pavyzdžius, pagal savo laikmečio stilius ir madas. Dvarų parkai Prūsijos kunigaikštystėje nepaplito – didžiausius plotus valdė kunigaikštis, stambių didikų būta nedaug, kitaip nei Lenkijos–Lietuvos valstybėje nesiekta ypatingos prabangos. Vėliau valdovo valdos – domenai nuomoti, paskui išpardavinėti. Didelių valdų savininkai (daugiausia Mažosios Lietuvos pietvakarinėje ir pietinėje dalyje) pradėjo kurti reikšmingesnius parkus (pvz., Friedrichsteine). Daugelyje dvarų sodybų apsieita su nedideliais ir mažais parkais (matyt, tai siejosi su protestantizmo nuostatomis, taupumo ir racionalumo siekiais, vengimu išlaidauti). Mažesni dvarų parkai dažnai sieti su vaismedžių sodais, daržais; įrenginėti greta rūmų, dažnai su kūdromis ar tvenkiniais. Parkų pobūdį lėmė ir savininkų siekiai: pvz., antikiniais motyvais, skulptūrų ir kita gausa garsėjo parkas Beiniūnuose. Parkai buvo įrengti Šilutės, Priekulės ir kituose dvaruose, greta valstybinių urėdijų (pvz., Viešvilėje).

Miestų parkai. Karaliaučiaus pirmasis parkas priklausė valdovui. Tarp senųjų pylimų vėliau įkurtas parkas miestiečiams. 1875 įkūrus miesto pagražinimo draugiją, pradėta įrenginėti daugiau želdynų. Nuo 1901 tuo užsiemė miesto parkų ir sodų valdyba su savo inspektoriais. 1905 įkurtas miesto sodininkystės ūkis. 1906 pradėta tvarkyti tvenkinių pakrantės, pilies aplinka. 1908 Karaliaučiuje buvo: 82 ha parkų ir promenadų pasivaikščiojimams, 20 ha didelių tvenkinių pakrančių, 23 ha skverų ir žaidimų aikštelių bei kita. 1909 mieste augo 13 916 medžių prie gatvių. Toliau plečiant želdynų plotus Karaliaučius garsėjo kaip žaliasis miestas. 1928 miesto želdynai užėmė jau 630 ha plotą. XIX a. pradžioje Tilžėje įkurtas miesto parkas – garsioji Jokūbynė. Klaipėdoje 1843 įkurta Sodininkų draugija, XIX a. pradžioje bandyta įkurti miesto parką, 1820 užveistas miesto sodas (dabar Naujoji Sodo gatvė), XIX a. viešasis miesto parkas veikė dabartinėje Donelaičio aikštėje; būta daug įvairių skverų, privačių dekoratyvinių sodų turtingųjų valdose. 1900 V 23 Gumbinės miesto valdyba įkūrė eglių parką kaip dovaną miestiečiams. Klasicizmo stiliaus parke puikavosi tiesios alėjos iš eglių, pušų, beržų; jas pavadino Zodiako žvaigždynų vardais; jų pakraščius apsodino įvairiais krūmais. Kukliame paminkle buvo iškaltos steigėjų ir aukotojų pavardės, jį puošė Šilerio eilėraštis: Rūpinkis mišku – mūsų gerovės šaltiniu. Kirvis greit jį nusiaubtų, auga jis tik pamažu. Miestiečiams ten buvo svarbi įvairaus poilsio vieta: naudotasi ir bėgimo, dviračių, slidinėjimo trasomis. XIX a. plintant aplinkos gražinimo ir sveikos gyvensenos nuostatoms įvairaus dydžio parkai kurti daugelyje krašto miestų. Jų puošimą skatino ekonominis pakilimas XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, leidęs tam skirti dideles lėšas. Parkai įrenginėti ir kai kuriose nedidelėse gyvenvietėse (pvz., Toravoje). Dažniau kurti ne didžiuliai nauji parkai, o nedideli skverai, siekiant sutvarkyti iki tol mažiau prižiūrimas vietas. Priemiesčiuose įrenginėti miško parkai, nutiesiant pasivaikščiojimo alėjas, įrengiant įvairias užeigas ir kita. Mietų parkuose švęstos įvairios šventės, ten rengtos parodos, parkus papuošdavo dekoratyvinės skulptūros ar paminklai (pvz., Luizės paminklas Tilžės Jokūbynėje). Parkuose įrenginėti tvarkingi takeliai su suoleliais poilsiui, vaikų žaidimo aikštelės, gėlynai, fontanai, apšvietimo žibintai; šventadieniais miestų parkuose neretai grieždavo vietos muzikantai. Miestiečiams parkai buvo įprasta poilsio ir susitikimų vieta, savotiški visuomeninio gyvenimo centrai. Lietuvių draugijos Tilžės ir kitų miestų parkuose rengdavo savo šventes, koncertus, susibūrimus. Sovietinės okupacijos dešimtmečiais senieji parkai suniokoti, apleisti ar visai likviduoti, išgrobstyta jų buvusi įranga. Pakitus gyvenimo būdui miestų parkai prarado buvusią reikšmę.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Gumbinės parko alėja, apie 1930 / Iš MLEA

Iliustracija: Tilžės Jokūbynės parko kampelis, apie 1930 / Iš MLEA

Iliustracija: Didieji laiptai į Nemuno šlaitą Eisulių parke, Ragainės apskritis, iki 1944 / Iš Martyno Purvino rinkinio

Iliustracija: Sutvarkyta senoji Rambyno regioninio parko apžvalgos aikštelė, 2005