Panemunė

Panemùnė (vok. Übermemel), kaimas ir valsčiaus centras Pagėgių apskrityje, Nemuno dešiniajame krante priešais Tilžę. Nuo seno Tilžės miestas valdė žemes abipus Nemuno – ir našių užliejamųjų Panemunės pievų plotus dešiniajame krante. Nuo senosios perkėlos per upę keliukai ėjo į dešiniojo kranto svarbiausias gyvenvietes – Plaškius, Piktupėnus, Vilkyškius. Ties perkėla veikė karčema. 1815 Panemunės karčemoje (vok. Ueber- Memelscher Krug ) buvo vienas ugniakuras, gyveno 6 gyventojai. Įrengus patogesnę perkėlą, apie 1830 nutiesus tarptautinį plentą Karaliaučius–Tilžė–Lauksargiai–Ryga padaugėjo vykstančių pro Panemunę, ten sustojančių. Prie perkėlos ir karčemos kūrėsi vis daugiau sodybų nuo potvynių besigynusių apsauginiais pylimėliais. Per Panemunę keliaudavo daug knygnešių į Didžiąją Lietuvą. XX a. pradžioje gyvenvietę (Tilžės priemiestį) nuo potvynių ir ledonešių iš rytinės pusės saugojo didelis apsauginis pylimas. Veikė 4 lentpjūvės, Tilžės miestiečių 3 maudyklos prie Nemuno ir Užlenkio ežero – senvagės. 1920 pradžioje atskyrus nuo Vokietijos Klaipėdos kraštą, 1923 pradžioje jam prisijungus prie Lietuvos, Panemunėje įrengta Lietuvos muitinė, pasienio policijos postas ir kita. Panemunė tapo pasienio prekybos ir kontrabandos svarbiausiu centru: ten kūrėsi krautuvės, užeigos, turgavietės, lošimų namai (tilžiškiai per Karalienės Luizės tiltą ateidavo į Panemunę pigiau papietauti ir pasilinksminti). Statyti puošnesni mūriniai pastatai, gyvenvietė sparčiai augo. 1925 Panemunės kaimas valdė 1259 ha žemės, gyveno 637 žmonės. Veikė mokykla, geležinkelio stotis, pašto skyrius, valsčiaus įstaigos, Lietuvos muitinė. 1939 III 23 Klaipėdos kraštą užėmus nacistinei Vokietijai Lietuvos įstaigos likviduotos, iš Panemunės į Didžiąją Lietuvą pasitraukė daug gyventojų (buvusių Lietuvos tarnautojų ir kitų). Panemunė vėl tapo Tilžės priemiesčiu. 1944 pabaigoje–1945 pradžioje ties Panemune vyko mūšiai dėl Tilžės. SSRS okupacijos dešimtmečiais Panemunė nugyventa. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę čia vėl įkurtas valstybinės sienos perėjimo punktas su muitine.

L: Purvinas M., Purvinienė M. Panemunė // Statyba ir architektūra, 1998, Nr. 4.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Lietuvos Respublikos Panemunės muitinės tarnautojai: viduryje – muitinės viršininkas A. Volodkevičius / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas 1430–1930“

Iliustracija: Panemunės gatvė ir Milkeraičio krautuvė, iki 1939 / Iš MLEA

Iliustracija: Panemunė – XX a. pradžioje statyti užeigos ir linksmybių namai, 1991