Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Otto von Mauderode

XIX–XX a. vokiečių spaustuvininkas.

Mauderode Otto, von (1852 IV 26 Tilžėje 1909 I 17 ten pat), vokiečių spaustuvininkas. 1881 Tilžėje įsteigė spaudos įmonę (Mauderodės O. spaustuvė), nuo 1883 spausdino draudžiamąją ir kitą lietuvišką raštiją (knygas, kalendorius, laikraščius) gotikiniu (Mažajai Lietuvai) ir lotynišku (Didžiajai Lietuvai ) šriftu. Išspausdino nemažai brošiūrų, atsišaukimų, religinės literatūros. 1889–1905 spausdino Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą, Naują lietuvišką ceitungą, Ūkininką, Varpą ir kitus periodinius leidinius. Buvo geras verslininkas (1895–1900 kasmetinės pajamos būdavo po 80 000 rublių). Pvz., norėdamas gauti pelningą užsakymą spausdinti katalikiškas maldaknyges, Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą sutiko spausdinti nemokamai. Mauderodė buvo palankus lietuviams: rėmė lietuvių tautinį ir kultūrinį judėjimą, užtardavo Vokietijos valdžios persekiojamus Didžiosios Lietuvos knygnešius; jo pastangomis Vokietijos valdžia paleido politiniais motyvais į beprotnamį uždarytą Mažosios Lietuvos visuomenės veikėją Vilių Bruožį; buvo Lietuvių literatūros draugijos narys (išspausdino daugumą jos leidinių). Nuo 1890 leisdamas Naują lietuvišką ceitungą ir nuo 1896 jos priedą Kaimyną nevaržė jų redaktoriaus Mikelio Kiošio lietuviškumo, leido jam agituoti už lietuvio išrinkimą į Prūsijos seimelį ir panašiai. Nepatenkinti vokietininkai norėjo atpirkti iš Mauderodės tuos laikraščius, siūlė po 1 000 markių jam ir redaktoriui M. Kiošiui, tačiau Mauderodė tuo metu (1905) liko nepalenkiamas. Ir tik vokietininkams nuolat grasinant po 1906 pareikalavo, kad redaktorius M. Kiošis prislopintų lietuviškumą, ypač kai paaiškėjo, jog lietuviškos knygos spausdinimo židiniais tampa Vilnius, Kaunas ir Seinai, o Tilžės spaustuvėmis tesinaudojo vietos evangelikai lietuviai ir iš dalies socialistai bei anarchistai. 1904 panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, Mauderodės įmonės lietuviška produkcija mažėjo (daugiau pradėta spausdinti kairiųjų raštų), o po 1933 beveik nebuvo leidžiama. Be lietuvių raštijos spausdinimo, vertėsi lietuviškos knygos prekybos urmu Lietuvos knygnešiams, laikė ir kitų leidyklų spaudinių. 1902 jo išspausdintų lietuviškų knygų kataloge (Kataliogas lietuviszkų knygų gaunamų pas Otto v. Mauderode Tilžėje, 1908) sužymėtos 364 lietuviškos knygos. Mauderodė buvo sąžiningesnis už kitus Tilžės spaustuvininkus, nors kartais ir jis kaltintas vieną kitą knygutę persispausdinęs be autoriaus ar buvuvio leidėjo sutikimo ir jas savo nuožiūra platinęs. Tilžės policijai 1893 pradėjus gaudyti lietuvius knygnešius, Mauderodė buvo vienas tų spaustuvininkų, kuris ne tik derėjosi su vietos policija, kad knygnešius paleistų, bet ir nuvykęs į Karaliaučių įtikino vyriausybės atstovus, jog tokie policijos išsišokimai kenkia Tilžės ir Prūsijos karalystės reikalams ir, jei dėl tokių policijos veiksmų jis ar kiti spaustuvininkai bankrutuosią, Prūsijos valdžia turėsianti sumokėti visus nuostolius. Ir čia Mauderodė laimėjo: Vokietijos kaizerio ir Rusijos caro susitarimas drauge veikti prieš anarchistus ir socialistus bei kartu naikinti jų raštus rusų draudžiamai lietuviškajai raštijai nebuvo taikomas, o knygnešiai vokiečių laikyti paprastais kontrabandininkais.

LE

LTE

Iliustracija: Otto von Mauderode, nuotrauka daryta Willy Zimerio fotoateljė „Littuania“ / Iš Domo Kauno knygos „Knygos dalia“, 1999

Iliustracija: Otto von Mauderodės spaustuvės 25-mečio minėjimo leidinio viršelis, 1906 / Iš Domo Kauno knygos „Knygos dalia“, 1999