Ostforschung

Ostforschung [Rytų tyrimai], tyrimo kryptis, XX a. apėmusi vokiškųjų Rytų (ir Mažosios Lietuvos) geografiją, istoriją, kitus socialinius mokslus, kraštotyrą. Po Pirmojo pasaulinio karo Ostforschung plėtrą paskatino Vokietijos prarastos žemės Rytuose. Pralaimėtas karas, patirti nuostoliai skatino revanšistines nuotaikas, įrodinėjant senovėje užgrobtų bei kolonizuotų žemių vokiškumą. Viena pirmųjų vokiečių mokslo institucijų, pradėjusi domėtis Ostforschung, – Geografijos institutas Karaliaučiuje. Jo bendradarbis Hansas Mortensenas vienas pirmųjų geografiniams tyrimams pradėjo naudoti istorinius šaltinius; 1922–1924 paskelbė 5 straipsnius apie Rytprūsių geomorfologiją, tautiškumą, ekonomiką ir kraštovaizdį. 1928 Gertruda Mortensen pagal bažnyčių steigimo vietas ir Ordino žygių kelius nustatė dykros ribas apie 1400. H. Mortensenas nagrinėjo lietuvininkų turgus, jų tinklo kūrimąsi, apibūdindamas žemės ūkio krašto pobūdį iki techninės revoliucijos XVIII–XIX a.; 1927–1933 nagrinėjo lietuvininkų klausimą Prūsijoje ir lietuvių išplitimą. 1937–1938 knygoje Die Besiedlung des nordöstlichen Ostpreussens bis zum Beginn des 17. Jahrhunderts [Rytprūsių šiaurinės dalies apgyvendinimas iki 17 amžiaus pradžios] gretino krašto apgyvendinimo istorinius ir geografinius tyrimus. Gertrūda ir Hansas Mortensenai savo veikaluose tvirtino, kad lietuvninkai nesą autochtonai, o XV–XVI a. iš Didžiosios Lietuvos atvykę kolonistai, t. y. tokie pat atėjūnai kaip ir vokiečiai, tik vėlesni. Skalviai, nadruviai, sūduviai buvę prūsai, žuvę per XIII a. karus bei sukilimus; jų krašte susidariusi dykra, kurią XV–XVI a. kolonizavę didlietuviai. Toliau šia kryptimi tyrimus plėtojo Paulius Karge, Reinholdas Trautmannas. Vokietijos pralaimėjimas Antrajame pasauliniame kare, vokiškųjų Rytų praradimas, daugybė išvarytųjų ir pabėgėlių po 1945 paskatino naują Ostforschung plėtrą.

Dar skaitykite Göttingeno tyrinėtojų būrelis.

L: Hans-Mortensen Gedenksitzung. 1965, p. 25–31; Zeitschrift für Ostmitteleuropaforschung. 52 Jhg. H. 3. 2003, S. 346–397.

MLEA

Algirdas Matulevičius