Obeliškių parapijos gyvenvietės

Obelškių parãpijos gyvénvietės. Žinomi lietuviški pavadinimai ir jų kilmė (*pažymėti nacių 1938 pakeisti vokiškais vardais): *Akmeniškiai (: pavardė Akmenas), *Aukskaliai (: upė Auks-inė + kalnas), *Ežeraičiai (: pavardė Ežerys arba ežeras, ežeraitis), *Kaštaunai (: pavardė Kaštaunas), *Kumpiai (: pavardė Kumpis, Kumpys), *Matininkai (: pavardė Matas), *Obeliškiai (: pavardė Obelis), *Romovupiai (: upė Romovupė), *Skūngiriai (: liet. skūnė + giria), Šernupiai (: upė Šernupė), *Vidgiriai (: pavardė Vidgiris <Vidugiris arba girios vidurys). Iš lietuvininkų kurtų ir pramintų 11 gyvenviečių 7 vardai pavardinės, 3 – vandenvardinės kilmės. Pavadinimų lietuviškumą patvirtino naciai, 1938 pakeisdami 9 vietovardžius vokiškesniais vardais. Pavardinės kilmės vietovardžiai gana iškalbūs, rodo sąsajas su gamta (: akmenas, ežeras, obelis, vidugiris ir kita). Mįslingesni vandenvardinės kilmės vietovardžiai, juose išliko apiblukę senojo tikėjimo vaizdiniai. Antai Aukskaliai veda mus į pačius nadruvių kūrimosi laikus, į dangaus šviesos jėgų garbinimo pasaulėjautą. Tada sukurtas upėvardis Auksinė, išriedėjęs iš senosios lyties *Ausena (Ausina) „šviesiai tekančioji“ (plg. indoeuropiečių *aus – „švytėti, mirgėti“, indoeuropiečių *au- s „tekėti“). Dangaus šviesa tekančioje upėje garbinta ir nadruvių šventovėje Romovėje (iš čia Romovupė – Romovupiai). Vėliau pereita prie vandenų ir vietos reiškinių sudvasinimo, net gyvūnų sureikšminimo (: pavardė Šernas – Šernupė – Šernupiai).

Vilius Pėteraitis