Nidos parapija
Ndos parãpija. Nidoje pamaldos pradėtos laikyti 1745 (jos vyko mokykloje). 1747 atsiųstas dvasininkas – teologijos kandidatas. Nuo 1835 pamaldos laikytos paštininko G. Kuwerto užeigos namuose. Sutvirtėjusiai bendruomenei 1847 paskirtas nuolatinis kunigas Egbertas Sylla; 1849 jai suteiktas parapijos statusas. Kunigas Julius Echternachas, sukaupęs 38 000 markių, 1886 ėmėsi bažnyčios statybos (pašventinta 1888 X 10). Tai buvo neogotiško stiliaus iš raudonų plytų sumūryti maldos namai su medinėmis lubomis, šoniniais kūrais, langų vitražais. Puošė ją du žvakių sietynai (kaizerio Friedricho Wilhelmo IV žmonos Augustės Viktorijos dovanos), dailininko E. Mollenhauerio paveikslas žvejams suprantama tema – Kristus iš valties tiesia ranką apaštalui Petrui, bijančiam nuskęsti. Buvo 2 manualų, 24 registrų Karaliaučiaus Gebauer firmos vargonai; į pamaldas kvietė bokšte įkelti du nedideli varpai. 1848 parapiją sudarė 598 žmonės (iš jų 90% kuršininkai), 1878 – 780 (kuršininkų 700), 1921 – 1256, 1936 – 1454. Dirbo keli lietuvių (ar latvių) kilmės dvasininkai: Janis Pipiras (1861–1863), Augustas Jusas (1873–1876), Arturas Pipiras (1903–1906), George Henkys (1927–1929), Bruno Ribaitis (Ribbat; 1936–1937), Johannas Butgeraitis (1937–1940), Walteris Paletinas (1941–1943). Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia, nors apiplėšta, išliko. Pamaldas organizavo sakytojas Ansas Sakūtis, tačiau parapiją atkurti leista tik 1956. Ji 1963 panaikinta. 1966 bažnyčioje įrengta muziejus, koncertų salė. Parapija atgimė Lietuvai atgavus nepriklausomybę. 1992 IX 20 bažnyčia atšventinta. Restauruotas interjeras, altorius, sakykla. Dabar bendruomenėje apie 50 žmonių, pamaldas laiko kunigas Liudvikas Fetingis.
Albertas Juška
Iliustracija: Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia, 2000
Iliustracija: Nidiškės eina į bažnyčią, iki 1944 / Iš MLEA
Iliustracija: Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios interjeras, 1996 / Iš MLEA