Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Nemunynas

upė Labguvos apskrityje.

Nemunýnas (vok. Nemonien, Nemanienstrom, nuo 1938 Wiepe; rus. Nemonin), upė Labguvos apskrityje, buvusi Nemuno deltos pietinė šaka, kuri dabar atskirta nuo Nemuno. Ilgis 16 km, baseino plotas 1380 km2. Nemunyno pradžia – Šalteikės ir Šnekės santaka, 5 km į pietryčius nuo Kryžionų. Teka į pietvakarius. Žemupyje (3,7 km nuo žiočių) jungiasi su Kryžionų perkasu iš dešinės ir Pričkagrabe iš kairės. Tai vienintelis Nemunyno ryšio taškas su Nemuno baseinu. Įteka į Kuršių marias ties Nemunyno kaimu. Iki 1945 žiočių dešiniajame šone buvo 900 m ilgio apsauginis molas su švyturio bokšteliu. Nemunynas buvo svarbus vandens kelias iš Kuršių marių į Didžiosios Samanynės plotus, tenykščius kaimus. Intakai: Šalteikė (dešinysis), Šnekė (kairysis), Greituška (dešinysis), Laukna, Timbra (kairieji). Spėjama, kad senovėje Nemunynas buvo svarbi Nemuno atšaka formuojantis Nemuno deltai. Nemunynas sudaro plačios intakų sistemos žemupį, turi nežymų nuolydį (0,2 m/km), pagilintą laivininkystės reikalams vagą, lėtą tėkmę (0,1 m/s) ir 11,2 m3/s vandens debitą. Daugelyje vietų Nemunyno krantai apjuosti apsauginiais pylimais. Žemėlapiuose minėtas 1576 Memelin, 1735 Die Nemonin. Upėvardžio kilmė – priesagos -ynas vedinys iš upv. Nemunas.

Algirdas Rainys

Vilius Pėteraitis

LE

Iliustracija: Žemėlapis. Nemunynas su intakais Laukna, Arga ir kitais

Iliustracija: Nemunyno upės pakrantėje ties žvejų sodybomis stovi kuršvaltės, padžiauti tinklai, 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)