Naumiestis, 1
Naũmiestis, 1, Vladslavovas, Kudrkos Naũmiestis, Paprūsės miestas Šešupės ir Širvintos santakoje, Širvintos upės dešiniajame krante, greta Širvintos miesto. Gyvavo dar XVI amžiuje. Plėtrą skatino tarptautinė pašto ir krovinių gabenimo trasa per Širvintą. Per Naumiestį gabenta javai, linų sėmenys, medus, vilnos, odos, mediena ir kita. 1643 oficialiai pavadintas Vladislavovu, gavo Magdeburgo teises. 1795–1807 su visa Užnemune priklausė Prūsijai (dar Rytprūsiai Naujieji). Tuomet į Naumiestį atsikėlė daugiau amatininkų, kolonistų iš Mažosios Lietuvos ir Prūsijos. Po 1803 gaisro Prūsijos administracija rėmė mūrinių miesto namų statybą (duodama 33% pašalpą). 1805 planuota Naumiestį sujungti su Širvinta. Mokykloje mokyta lietuvių ir vokiečių kalbomis (nuo 1808 – tik vokiečių ir lenkų kalbomis). 1843 įsteigta evangelikų liuteronų parapija (su 1100 narių), Prūsų gatvėje 1845 pastatyti jų maldos namai, panaudojant medžiagas ir dalis iš Širvintos senosios bažnyčios. 1842 gyveno 5597 gyventojai (iš jų 664 evangelikai liuteronai), 1860 – 5692 (415). Daugelis gyventojų pelnėsi iš pasienio prekybos ir kontrabandos. Kasmet vykdavo po 9 prekymečius: prekiauta javais, linais, gyvuliai siųsti į Prūsiją. Tolesnę Naumiesčio raidą sustabdė per Eitkūnus nutiestas plentas ir geležinkelis Karaliaučius–Kaunas–Maskva, kurie nukonkuravo senąją trasą per Širvintą–Naumiestį ir nulėmė labai sparčią Eitkūnų bei Kybartų plėtrą. 1882 per Širvintos upę pastatytas tarpvalstybinis metalinis tiltas pakeitė senąją perkėlą Širvinta–Naumiestis. 1891 veikė evangelikų liuteronų privati mokykla. 1897 gyveno 4595 žmonės (iš jų 1025 lietuviai ir 411 vokiečių). Vyravo prekeiviai žydai, vertęsi pasienio prekyba. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje rusai suniokojo evangelikų liuteronų bažnyčią, ištrėmė į Rusijos gilumą daug parapijiečių. Išstūmus rusus maldos namai suremontuoti, parapija atkurta (kun. Martynas Šernius). 1923 gyveno 3067 gyventojai. Veikė sienos perėjimo punktas, Lietuvos muitinė, pasienio policijos įstaiga ir kita. 1940 pradžioje buvo apie 2000 evangelikų liuteronų. Dauguma jų 1941 pradžioje išvyko į Vokietiją repatriacijos metu. 1941 VI 22 įsiveržę naciai sušaudė nerepatrijavusius G. Bublaitį ir kitus. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir sovietų okupacijos metais evangelikų liuteronų bažnyčia suniokota, paversta sandėliu, sporto sale, perstatyta į kultūros namus.
Martynas Purvinas
Algirdas Žemaitaitis
Iliustracija: Kudirkos Naumiesčio aikštė su Vinco Kudirkos paminklu, iki 1944 / Iš knygos „Mūsų Lietuva“, t. 3, 1966
Iliustracija: Kudirkos Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia, iki 1944 / Iš knygos „Mūsų Lietuva“, t. 3, 1966
Iliustracija: Naumiesčio muitinės tarnautojai: viduryje – viršininkas K. Petruševičius, apie 1930 / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas 1430–1930“, 1933