Širvinta

Širvintà (vok. Schirwindt; 1947 rus. Kutuzovo), miestas prie Širvintos ir Šešupės santakos, kairiajme Širvintos krante, priešais Kudirkos Naumiestį, 23 km į rytus nuo Pilkalnio, 25 km į šiaurės rytus nuo Stalupėnų. Ryčiausias Vokietijos imperijos, mažiausias Rytų Prūsijos provincijos miestas. Pirmąkart Širvintos pavadinimas paminėtas 1515 laiškuose. 1549 įkurta parapija (Širvintos parapija), nuo 1674 veikė parapinė mokykla. 1725 karalius Friedrichas Wilhelmas I suteikė Širvintai miesto teises, 1846 patvirtintas miesto herbas. Priklausė Įsruties, nuo 1818 – Pilkalnio apskričiai. Buvo svarbių krašto kelių sankirtoje, augo dėl palankios geografinės padėties, aktyvios pasienio prekybos ir kontrabandos gabenimo. Lietuvių spaudos lotyniškomis raidėmis draudimo laikotarpiu (1864–1904) per Širvintą knygnešiai į Didžiąją Lietuvą gabeno lietuvišką spaudą. Širvintoje buvo aukščiausias Rytprūsiuose vėjo malūnas. 1901–1906 nutiestas siaurasis geležinkelis į Pilkalnį. Miestas Friedricho Wilhelmo I laikais buvo suplanuotas pagal Joachimo Ludwigo Schultheißo von Unfriedto projektą, statėsi aplink stačiakampę bažnyčios aikštę. Gyventojų skaičius ilgą laiką buvo palyginti stabilus: 1782 Širvintoje gyveno 1230 sielų, 1785 buvo 123 ugniakurai, 1885 – 1298 gyventojai, 1905 – 103 gyvenamieji namai, 1302 gyventojai (73 katalikai, 103 žydai). 1914, vos prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, miestas visiškai sugriautas (iš 118 gyvenamųjų namų sugriauta 114, išliko bažnyčios), iki 1921 atstatytas prižiūrint architektui Kurtui Frickui. 1939 buvo 354 namų ūkiai, 1090 gyventojų, veikė privati vidurinė ir amatų mokyklos. Antrojo pasaulinio karo metu Širvinta vėl beveik visiškai sugriauta, 1944 X 17 užimta III Baltarusijos fronto pajėgų. Po karo tapo nedidele gyvenviete su kariniu daliniu, aplink ją įkurtas civiliams neprieinamas karinis poligonas.

Dar skaitykite (Širvintos pradinė mokykla).

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Širvintos ir Kudirkos Naumiesčio panorama iš lėktuvo, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Širvintos centrinė gatvė, XX a. pradžia / Iš MLEA

Iliustracija: Johanno Budschato sodyba Juodžiūnuose, Širvintos apylinkėse, iki 1944 / Iš MLEA