Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Naturschutzgebiete

saugomos gamtos teritorijos.

Naturschutzgebiete (saugomos gamtos teritorijos), XX a. pradžioje steigti saugomi plotai. Rytprūsių gamtos grožį ir savitumą siekta atspindėti geologiniais, botaniniais ir zoologiniais gamtos paminklais. 1939 rudenį saugomų gamtos teritorijų sąraše buvo 6 dideli plotai: Kukmiškis, Romintos giria, Seiliavos pelkė, ežeras Drūsuo, Baltijos jūros pakrantės Semboje, Kuršių nerija. Kukmiškis (Briedšilis, vok. Deutscher Elchwald) Kuršių marių pakrantėje, plotas apie 465 km2, priklausė 9 valstybinėms miškų urėdijoms. Milžiniškame alksnyne buvo didelis natūralus briedžių rezervatas. Juos prižiūrėjo specialus jėgeris. Čia perėjo didysis apuokas. Romintos giria priklausė 4 girininkijoms, bendras plotas 220 km2. Didžiausias Rytprūsiuose retų gyvūnų rezervatas, kuriame būta stumbrų. Gamtotyriniu požiūriu įdomūs senmiškių mišrūs medynai, pelkės, reliktiniai ledynmečio augalijos ir gyvūnijos atstovai. Seiliavos aukštapelkė Gauladų eiguvoje, Vėluvos apskrityje – 25 km2 nelytėtas laukinės gamtos plotas. Vienintelis toks gamtos paminklas visoje Vokietijoje, tarptautinės reikšmės botaninių tyrimų objektas. Drūsuo ežeras prie Elbingo – didžiausias (20 km2) Rytprūsiuose vandens paukščių prieglobstis. Nesuskaičiuojamose salose, meldynuose, alksnynuose ir karklynuose slėpėsi daug retų paukščių rūšių (mažasis kiras, raudongalvė sniegena ir kiti). Sembos pakrantė iki Kranto (28 km2) – ryškiausias krašto geologinės sąrangos pavyzdys. Būdingos deliuvinės ir terigeninės nuogulos, gintaringa mėlynoji žemė. Saugoma gamtos teritorija paskelbta norint išsaugoti jos prigimtį ir atskleisti pirminį grožį. Saugant nuo griuvimo stačius krantus pradėti krantų želdinimo darbai, statytos bunos. Kuršių nerijos įspūdingas kraštovaizdis, keliaujančių kopų geologinis fenomenas – vienintelis visoje Europoje. Per neriją eina paukščių migracijos pagrindinis kelias. Greta šių didelių plotų buvo daug mažesnių saugomų teritorijų: kukmedžių giraitė prie Eibenau (6 ha), kurioje augo uoginiai kukmedžiai (nykstanti spygliuočių rūšis); bukmedžių giraitės Bischofsburgo eiguvoje ir Rėšliaus miške (paplitimo arealo rytinis pakraštys); žemyninės kopos Trake, Tilžės aps., susiformavusios poledynmečiu; Trakės upelio slėnis Rudlakės eiguvoje, Įsruties aps., su gražiu mišku (liepos ir ąžuolai) bei rieduliais; plotas Die Wilden Jagen Borkių girioje, Unguros aps., natūrali laukinės gamtos sengirė. Zoologinės reikšmės saugomos gamtos teritorijos: Mauro ežero sala, paukščių draustinis Lauteno ežere, Marungo ežero kormoranų kolonija ir kiti. Geologinės reikšmės saugoma gamtos teritorija – Steinwalde akmenynė prie Steinwaldo ežero, Unguros aps., tipiškas galinės morenos darinys, paaiškinantis Rytprūsių landšafto kilmę. Saugoma gamtos teritorija ruoštasi paskelbti Mupiau aukštapelkę, Nordenburgo ežerą ir Simfer slėnį prie Heilsbergo.

L: Ostpreußische Naturschutzgebiete // Ostpreußen. Bd. 22. Berlin, 1942.

Iliustracija: Parnidžio kopa, slenkanti į Kuršių marias ties Nida / Iš MLEA

Iliustracija: Vandens paukščiai prie Rasytės, Kuršių nerija / Iš MLEA

Iliustracija: Romintos giria / Iš MLEA

Iliustracija: Ežerėlis Romintos girioje / Iš MLEA

Iliustracija: Baltijos jūros krantai – aukštieji skardžiai ties Tirškaimiu (Semba), 2002

Iliustracija: Baltijos jūros kranto atodanga, 2002