namų savininkų organizacijos

nam saviniñkų organizãcijos (Klaipėdoje), siekė atstovauti ir ginti namų savininkų reikalus valdiškose įstaigose ir spaudoje, teikti savo nariams teisinių patarimų ir informacijų kredito bei namų statybos klausimais. Jų kūrimą skatino po Pirmojo pasaulinio karo (dėl butų stygiaus) įsigaliojęs prievartinis butų ūkio reguliavimo mechanizmas. Iki 1920 Klaipėdos krašte veikė tik vokiečių Vermieterbund des Memelgebiets [Klaipėdos krašto butų išnuomotojų sąjunga], o Klaipėdoje – Haus- und Grundbesitzerverein [Namų savininkų draugija]. Ji rūpinosi tik stambiųjų namų savininkų reikalais. Į ją įstojęs Jonas Vanagaitis 1920 rudenį vykusiame metiniame susirinkime atskleidė organizacijos veiklos trūkumus. Kadangi valdyba į tai nekreipė dėmesio, J. Vanagaitis ir dauguma dalyvių pasitraukė iš šios organizacijos ir įsteigė naują, pavadino ją Butų išnuomavimo susivienijimu. Išrinkta valdyba ir jos pirmininkas J. Vanagaitis subūrė apie 2/3 visų namų savininkų. Ši organizacija veikė iki 1935, dėl kilusių vidinių nesutarimų suskilo; šalia jos susikūrė atskira Namų savininkų draugija. J. Vanagaitis savo susivienijimo veiklą sustabdė neribotam laikui.

L: LE; Žugaras A. Klaipėdos krašto butų išnuomotojų sąjunga // Vanagaitis J. Kovos keliais, Klaipėda, 1938.

Julius Žukas

MLEA