muturas

mùturas, ištekėjusios moters galvos danga. Otto Glagau teigimu, – kepuraitė, panaši į turbaną. Tai pailga baltos drobės skara siuvinėtais galais, kuri užrišama marčiai jaunojo namuose ją pristatant kaip žmoną. Nežinomas XIX a. autorius, rašęs apie lietuvininkų vestuves, priduria, kad tokia skara marčiai užrišama po specialaus nuotakos šokio, prieš tai šaukštais iš dubens išgėrus nuotakos sriubą, t. y. nuotakos ašaras. Eduardas Gisevius (XIX a.) rašo, kad tai lininė pūsta skara ant pečių nukarusiais galais, kurią moterys apsirišdavo vietoj nuometo tik po pirmojo sūnaus krikštynų. Vėlesniais laikais muturas buvo užrišamas per vestuves.

Dar skaitykite: galvos danga, motr.

L: Glagau O. Litauen und die Littauer. Tilsit, 1869, S. 219; Gizevijus E. Kai kurie dar prieš keletą dešimtmečių buvę lietuvininkų gimtuvių ir vestuvių papročiai // Lietuvininkai. V., 1970, p. 146; Lietuviškos vestuvės // Lietuvininkai. V., 1970, p. 195.

Angelė Vyšniauskaitė

Iliustracija: Klaipėdietė su galvos danga – muturu, XIX a. / Iš knygos „Lietuvių etnografijos ikonografija“, 1998