mūšis
mšis, organizuotas ginkluotas kariuomenių susidūrimas. Senovėje mūšiuose dalyvaudavo pagrindinės kariaujančių valstybių pajėgos, mūšiai vykdavo nedidelėse teritorijose, vienas generalinis mūšis dažniausiai lemdavo karo baigtį. Tačiau, pvz., 1271 Zirgūnos mūšyje bartai ir pagudėnai sumušė kryžiuočius bet Didysis prūsų sukilimas (1260–1274) buvo numalšintas, pasitelkus talkininkus iš Vakarų Europos. Nuo XIX a. II pusės, labai padidėjus kariuomenėms, vienas trumpas mūšis pergalės nebelėmė. Pvz., Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietija prieš Rusijos kariuomenę Mažojoje Lietuvoje laimėjo keletą mūšių, tačiau karą galop pralaimėjo. Kraštui ir jo paveldui daug reikšmės turėjo mūšiai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai kelis mėnesius tęsėsi kovos dėl Pilkalnio, Tilžės ir kita.
| Data | Žymesni mūšiai Prūsoje ir Mažojoje Lietuvoje XIII–XX a. |
| 1261 I 21 | Kalijų mūšis (prūsų sembų sukilėlių kariuomenė pralaimėjo kryžiuočiams) |
| 1261 I 22 | Pokarbių mūšis (prūsai nugalėjo kryžiuočius ir lenkus) |
| 1261 | Barštyno mūšis (prūsai kovėsi prieš kryžiuočius ir užėmė Barštyno pilį) |
| 1262 pavasaris | Liubavos mūšis |
| 1271 | Zirgūnos mūšis (bartai ir pagudėnai sumušė kryžiuočius) |
| 1338 | Galilaukio mūšis (Lietuvos pajėgos pralaimėjo kryžiuočiams) |
| 1370 II 14 | Rūdavos mūšis (Lietuvos kariuomenės ir kryžiuočių m., žuvo Ordino maršalas, 3 komtūrai ir daug žymių riterių) |
| 1410 VII 15 | Žalgirio mūšis (jungtinės Lenkijos karalystės ir LDK pajėgos nugalėjo kryžiuočius) |
| 1679 I 30 | Spitrės mūšis prie Tilžės (Kuršių marių žygiu atvykusi Prūsijos kariuomenė sumušė Švedijos dalinius). |
| 1757 VIII 30 | Gross Jägersdorfo mūšis (tarp Prūsijos ir Rusijos, pristabdytas Rusijos veržimasis). |
| 1807 II 7–8 | Ylavos mūšis (užkirstas kelias Napoleonui veržtis į Prūsiją) |
| 1807 VI 14 | Friedlando mūšis (Napoleonas sumušė sąjungininkų Prūsijos ir Rusijos armijas) |
| 1914 VIII 17 | Stalupėnų mūšis (tarp Rusijos ir Vokietijos kariuomenių) |
| 1914 VIII 20 | Gumbinės mūšis (tarp puolančios Rusijos 1 armijos (63 800 durtuvų, 130 eskadronų, 408 artilerijos pabūklai) ir Vokietijos (80 000 durtuvų, 61 eskadronas, 842 artilerijos pabūklai). Vokietijos 8 armija pasitraukė iš mūšio lauko |
| 1914 VIII | Tannenbergo mūšis (Vokietijos 8 armija apsupo ir 26–30 sunaikino Rusijos 2 armiją) |
| 1914 IX 8–11 | mūšis prie Mozūrijos ežerų (tarp Rusijos ir Vokietijos armijų). |
| 1915 II 7–21/27 | Žiemos mūšis Mozūrijoje (Rusijos armija buvo priversta pasiduoti) |
L: Die Schlacht bei Gumbinnen. Tilsit, 1939; Дюпюи Э. Р., Дюпюи Т. Н. Всемирная история войн. Санкт-Петербург, Москва, 1997. T. I–IV; Encyklopedja wojskowa. Warszawa, 1934; LE; Prūsija I; Smetona A. Karybos žodynas. V., 1995; TLE; Dzieran H. Wir waren die Letzten in der Memelstellung // Tilsiter Rundbrief. 2003/2004. Nr. 33, S. 124–130.
Iliustracija: Prie Tilžės 1914 IX 12 sumušta rusų kariuomenė traukiasi per Karalienės Luizės tiltą į Mikytus / Reprodukcija iš Algirdo Mačiūno rinkinio