muitai

mutai. Muitai jau XIII a. imti už pagrindines prekes, jų svėrimą ir matavimą. Pirklių keliavimo ir muitų nuostatos aptarinėti šalių susitarimuose. Didžiausi, vadinamieji pagrindiniai, muitai XV a. imti nuo svarbiausių prekių: importo – druskos, eksporto – vaško, medienos. 1857 Rusijos imperija 50% sumažino muitus prekėms, vežamoms ne jūra, bet sausuma. Tai padidino prekių tranzitą per Mažąją Lietuvą. 1868 be muitų leista įvežti į Didžiąją Lietuvą akmens anglis, medvilnę, fabrikų įrenginius ir (sumokant nedidelį muitą) ketų ir geležį. Muitų politika mažino ar didino kontrabandą, darė poveikį muitinių veiklai. 1857 Didžiojoje Lietuvoje nustatytas labai mažas muitas brangioms prekėms ir labai didelis – pigioms, buitinėms prekėms. Tai paskatino tokių prekių nelegalų gabenimą iš Mažosios Lietuvos. 1919 V 2 priimti Laikinieji Lietuvos muitinių tarifai. Šiuo įstatymu į Lietuvą įvežamos prekės suskirstytos į 7 grupes: I skyriaus prekes įveždavo be muitų, o už IV ir V skyrių (prabangos) prekes reikėjo mokėti 20–25% muitą. Muitų politika siekta patraukti Klaipėdos krašto gyventojus į Lietuvos pusę (1920 įsakyta sumažinti muitų mokesčius už medieną, įvežamą į Klaipėdos kraštą). 1924 patvirtinti nauji Muitinių įstatai. 1000 kg automobilio tarifas 1925 buvo 90 centų, 1928 – 4 Lt. 1926 patvirtintos Klaipėdos uostan įplaukiančių ir iš jo išplaukiančių laivų patikrinimo apeigoms atlikti Taisyklės. Visi laivai, plaukiantys iš Rytprūsių į Klaipėdą, privalėjo sustoti Nidos, Rusnės, Smalininkų muitinėse. Lietuva buvo itin suinteresuota Vokietijos (bei Rytprūsių) rinka savo žemės ūkio produktams. Vokietija buvo didžiausia eksporto partnerė, nes 1923 jai teko 43,6%, 1926 – 46,3%, 1929 – 59,4% viso Lietuvos eksporto. Ji pirmavo ir Lietuvos importe. Nuo 1928 XII Lietuva įsipareigojo 50% sumažinti išvežimo muitus visų rūšių medžiams, o nuo 1930 juos panaikinti visai neapdirbtai medienai, vežamai į Vokietiją. Lietuva neturėjo teisės imti muitų už išvežamus į Vokietiją šepečius, ašutus, ragus, kaulus, odas, naminių gyvulių kailius. Surenkamos muitų pajamos priklausė nuo muitinės vietos. Pvz., 1925 IX Šilininkų muitinė surinko 127 Lt muito mokesčių už įneštas prekes, 8,2 Lt – už išneštas. Nedidelėse muitinėse ir perėjimo punktuose daugiausia muitų surinkdavo X–XI mėnesiais bei prieš Velykas. Metinę didžiųjų muitinių Lietuvoje veiklą geriausiai atspindi 1938 Virbalio muitinės ataskaita. Jos pajamos siekė 5 762 048,77 litų.

L: Jakubčionis A. Lietuvos muitinės. V., 1999, p. 90–148.

Iliustracija: Lietuvos–Vokietijos pasienyje, muitinėje prie Skirvytės, tikrinamas iš Klaipėdos krašto vežamas šienas, iki 1939 / Iš MLEA