Mažosios Lietuvos
enciklopedija

molis

nuosėdinė uoliena, kurią sudaro įvairių mineralų koloidai ir dalelės.

mólis, nuosėdinė uoliena, kurią sudaro įvairių mineralų (hidrožėručių, montmorilonito, kaolinito, ilito, bentonito ir kitų) koloidai ir dalelės, mažesnės nei 0,001 mm. Nuo mineralinės sudėties priklauso molio rūšis ir panaudojimo galimybės. Susidaro ramiuose vandens baseinuose. Plastiškas, atsparus kaitrai, naudojamas statybinių medžiagų pramonėje (plytų ir kitų keraminių dirbinių gamybai). Molio randama visų geologinių sistemų nuogulose, dažniausiai devono (kaitrai atsparus), triaso (cemento pramonės žaliava), juros ir neogeno bei kvartero. Statybinių keraminių medžiagų gamybai dažniausiai naudojamas kvartero molis. Jo telkinių Rytprūsiuose nedaug, todėl statybai ir plytų gamybai naudotas riebus moreninis priemolis (molis su nedidele gargždo, žvirgždo ir smėlio frakcijų priemaiša).

Dar skaitykite: keramika, moliniai pastatai, molinė statyba.

Vladas Katinas