miškų ūkio įstaigos Klaipėdos krašte
mišk kio staigos Klapėdos kraštè. Jų reikalams tarpukariu prie Direktorijos veikė miškų ūkio skyrius. Jam nuo 1923 vadovaudavo vienas iš trijų Direktorijos direktorių. Skyriaus vadovui skirtas 1 padėjėjas – miškų ūkio specialistas (dar miškininkai Klaipėdos krašte). Miškų ūkio skyriaus vadovų tarnybos trukmė priklausė nuo atskirų Direktorijų veiklos laiko. Tai neigiamai atsiliepė visai miškų ūkio vadybai Klaipėdos krašte. Miškai buvo suskirstyti į administracinius vienetus – girininkijas. Girininkijos turėjo savo medžioklės plotus. Išplėstinėse valstybinių miškų valdybose girininkijų tarybos už nedidelį mokestį nuomodavo juos iš vyriausybės. Beveik visose girininkijose užsiimta ir žemės ūkiu. Girininkijos turėdavo dažniausiai po 3 pastatus: be gyvenamojo namo dar tvartą ir daržinę. Jų dirbamosios žemės plotai buvo nevienodi, apie 8–30 hektarų. Dažniausiai laikyti 1– 3 arkliai, 3–8 karvės ir smulkesni naminiai gyvuliai bei paukščiai. Pagalbiniais darbininkais paprastai samdyti vežikas ir tarnaitė.
L: Karallus H. Wild, Wald und Jagd im Memelland. Rautenburg/Leer, 1974; Memelland Kalender. Oldenburg, 1964.