Mielaukiai

Miẽlaukiai (vok. Mehlauken, 1938 Liebenfelde, rus. Zalesje), bažnytkaimis, turgavietė ir valsčiaus centras Labguvos apskrityje, 28 km į rytus nuo Labguvos, 10 km į pietvakarius nuo Skaisgirių, prie geležinkelio Tilžė–Karaliaučius. Pro Mielaukius teka Timbra (Nemunyno kairysis intakas) ir Mielava (Elksnės intakas). 1384 minėti kartu su upeliu Milow kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Mielaukiai kūrėsi Buominės didelės girios rytiniame pakraštyje prie senojo vieškelio Labguva–Laukiška–Tilžė. XVIII a. buvo 2 gyvenvietės Mehlaucken: būsimasis bažnytkaimis ir kaimas prie Papelkių (vėliau Mielaviškiai). Abi jos įsikūrė prie Mielavos upelio, jas jungė ir vieškelis. Būsimasis bažnytkaimis dar vadintas Oleksu (vok. Alexen) pagal gretimą gyvenvietę į vakarus nuo Mielaukių. XIX a. pradžioje kilmingoje gyvenvietėje Mehlaucken (Alexen) buvo 144 gyventojai 17 sodybų. XIX a. viduryje riteriškajame dvare ir prekyvietėje buvo 181 gyventojų 14 sodybų. Gyveno 2 žydai. Kalbėta vokiškai ir lietuviškai. Tada Mielaukių palivarke, valsčiaus centre ir pašto stotyje buvo 172 gyventojai 20 sodybų. Gyveno 5 žydai. Kalbėta vokiškai ir lietuviškai. Seną vieškelį į Papelkius pakeitė plentas pro Papelkius Įsruties link. Pro Mielaukius nutiestas geležinkelis Karaliaučius–Labguva–Tilžė su Mielaukių stotimi. Jį papildė siaurieji geležinkeliai į Žargilius ir Jukelius, atsišakoję nuo Mielaukių geležinkelio mazgo. 1881 balandį į Mielaukius perkelti iš Priekulės (Elniškės) parengiamieji kursai stojusiems į mokytojų seminarijas. 1841 įkurta Mielaukių parapija, 1846 pašventinta bažnyčia. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Mielaukiuose buvo 668 gyventojai. Veikė 2 viešbučiai, 7 užeigos namai su restoranais (Theodor Bauszus – Baužius, Franz Bodeit – Bodaitis ir kiti), 2 vaistinės, 3 kepyklos, maudyklė, Mielaukių taupomoji-skolinamoji kasa ir Raiffeiseno kredito draugija, 2 statybinių medžiagų parduotuvės, knygynas, 3 metalo dirbinių krautuvės, 2 dviračių bei mašinų parduotuvės (D. Purwinas, Leo Purwinas ir kitos), 3 mėsinės (Gust. Griegoleit – Grigolaitis, Franz Puttenat – Putinaitis ir kitos), 2 kirpyklos (Ernst Podszuck – Puodžiukas ir kita), 3 galanterijos, stiklo ir porceliano, 2 grūdų ir trąšų, 2 anglių krautuvės, odos dirbinių krautuvė, 4 audinių bei rūbų parduotuvės (A. Trumpa ir kitos), 2 baldų krautuvės (Aug. Schakat – Šakaitis ir kitos), pieninė ir sūrinė, 3 popieriaus, raštinės reikmenų bei tapetų krautuvės (Johanna Bajohr ir kitos), 3 papuošalų krautuvės, karstų parduotuvė, 2 batų, 7 įvairių prekių krautuvės, gyvulių prekyba. Teismo atstovu buvo Christian Kurschat (Kuršaitis), teisininkais: Emil Mertineit (Martynaitis) ir kiti. Dirbo gydytojas, dantistas, šulinių kasėjas (Sam. Kailuweit – Kailuvaitis), dažytojas (O. Spraties – Spratys), daržininkas (Jul. Joseit – Juozaitis), stiklius, 2 skardininkai, kailiadirbys, balnius, raktininkas, kalvis (Wilh. Okat – Okaitis), siuvėjas, 2 batsiuviai (Herm. Wisbar – Vizbaras, Herm. Magat – Magaitis), ekspeditorius, tapetų klijuotojas, 2 staliai, laikrodininkas. 1879–1919 knygrišys Augustas Bajoras pardavinėjo lietuviškas knygas. 1920–40 veikė 2 spaustuvės. XX a. pradžioje veikė laukininkiškoji draugystė (žemės ūkio draugija), Notūros gydymo draugija. XX a. pradžioje buvo riteriškasis dvaras, valdęs 190 ha žemės (iš jų 106 ha daržų ir arimų, 80 ha pievų), laikęs 33 arklius, 99 galvijus (iš jų 38 melžiamas karves), 26 avis, 22 kiaules. Jo sodyba buvo 1 km į pietvakarius nuo Mielaukių geležinkelio stoties, paplentėje. Mielaukių miškų urėdija prižiūrėjo 7572 ha miškų ir kitų plotų. Ten laikė 54 arklius, 124 galvijus (iš jų 84 melžiamas karves), 35 avis ir 228 kiaules. Jos sodyba buvo 2 km į vakarus nuo Mielaukių geležinkelio stoties, tarp geležinkelio ir plento Mielaukiai–Labguva. 1939 su priemiesčiuku Oleksu Mielaukiuose buvo 4089 gyventojai. Veikė valsčiaus įstaigos, mokyklos, ligoninė, našlaičių prieglauda, lentpjūvės, uogų supirkimo bei apdirbimo punktai. Buvo didelė turgavietė, vyko savaitiniai turgūs, prekiauta žemės ūkio produktais, miško medžiaga, miško uogomis (mėlynėmis, avietėmis ir kitomis). Mielaukiai buvo reikšmingiausia gyvenvietė pamaryje tarp Labguvos ir Tilžės bei Gastų. Tada Mielaukiai susiliejo su gretimomis paplentės gyvenvietėmis – nuo Buominės girios iki Mielavos upės tęsėsi beveik ištisinė sodybų juosta. Rytuose Mielaukiai susiliejo su Lušininkais, senųjų vandens malūnų ant Mielavos sodybomis. Mielaukiuose veikė ir vėjo malūnai. Buvo didelių ir puošnių mūrinių pastatų. Sovietmečiu Mielaukiai labai suniokoti, daug senų pastatų nugriauta.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Būdingas tradicinės architektūros gyvenamasis namas Mielaukiuose, 2001

Iliustracija: Būdingas tradicinės architektūros gyvenamasis namas Mielaukiuose, 2001

Iliustracija: Gatvė šalia Mielaukių apgriautos bažnyčios, 2000