Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Mielaukių parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Mielaukiuose ir jo bendruomenė.

Miẽlaukių parãpija. Įkurta 1841. Pamaldos laikytos mokykloje, kol 1846 X 26 pašventinti iškilūs, su apside, į šoną atitrauktu, aukštu 4 dalių bokštu maldos namai (statybininkai vykusiai pritaikė Potsdamo Friedenskirche bažnyčios brėžinius). Čia sumontuoti 25 registrų 3600 markių kainavę vargonai, bokšte įrengtas valandas ir minutes skaičiavęs laikrodis. Parapijoje kartu gyveno lietuviai ir vokiečiai. XIX a. prasidėjus nuožmiai germanizacijai, jų santykis kito: 1848 iš 6455 bendruomenės narių 3000 (46,5%) kalbėjo lietuviškai, 1870 šią kalbą vartojo 1840 (40%), 1878 – 2500 (33,3%), 1897 – 2000 (26,3%), 1907 – 1200 (18,5%), 1912 – apie 1000 (iš 6460) parapijiečių. Pamaldos lietuvių kalba laikytos iki 1933 ar 1934, bet jau tik retkarčiais (per didžiąsias šventes, bent kartą per mėnesį žiemą bei dukart per mėnesį vasarą). Lietuviškų konfirmacijos apeigų atsisakyta nuo 1895. Čia kunigavo bent keli lietuvių kilmės dvasininkai: Adolfas Ansaitis (1870–1877), Frydrichas Penčiukas (Penschuk; 1890–1917), Francas Adomaitis (1918–1925), Ernstas Šmitaitis (Schmittat; 1933–1935). Po Antrojo pasaulinio karo maldos namai paversti sandėliu.

Albertas Juška