Marija Urbšienė-Mašiotaitė

Urbšenė-Mašiotáitė Marija 1895 VI 24 Rygoje 1959 III 2 Kaune, istorikė, bibliografė. Juozo Urbšio žmona. 1913–1916 mokėsi Aukštuosiuose moterų kursuose Maskvoje. Nuo 1918 gyveno Lietuvoje. 1922–1927 dirbo vertėja Lietuvos Respublikos pasiuntinybėse Vokietijoje, SSRS, Prancūzijoje. Ištekėjusi už diplomato J. Urbšio 1927–1933 gyveno Paryžiuje, 1933–1934 Rygoje, nuo 1934 Kaune. 1940 VII 17 su vyru sovietinės valdžios ištremta į Rusiją, 1941–1954 kalinta Vladimiro kalėjime. 1956 grįžusi į Kauną dirbo Respublikinėje bibliotekoje. Kauno bibliotekose rinko lituanikos bibliografinę medžiagą. Parengė darbų apie tėvą Praną Mašiotą bibliografinę rodyklę, literatūros apie Klaipėdos kraštą bibliografiją (išspausdinta 1934). Sudarė 1900–1932 bibliografiją Lituanika Vakarų Europos kalbomis. Svarbiausi darbai: Klaipėdos krašto istorijos paraštėje (1934), straipsniai Karaliaučiaus didieji vandens keliai į Lietuvą, Ukrainą ir Lenkiją (1936), Lietuvos mokykla Didžiojo karo metu (1938), Vokiečių karo meto spauda ir Lietuva (1939), Vokiečių okupacijos ūkis Lietuvoje (1939) ir kiti. Parašė atsiminimus Prie žibalinės lempos (išleista 1982).

L: Žukas V. Urbšienė, Mašiotaitė Marija // Knygotyra. V., 1997.

Iliustracija: Marija Urbšienė-Mašiotaitė