Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Litauischen Wegeberichte, die

kryžiuočių kelių aprašai, sudaryti 1387–1420.

Litauischen Wegeberichte, die, kryžiuočių kelių aprašai, sudaryti 1387–1420 Kryžiuočių ordino užsakymu. Iš viso aprašyta 100 kelių iš Prūsijos į Lietuvą: 53 į Žemaitiją ir 47 į Aukštaitiją; 20 jų ėjo per Sūduvą. XIV a. pabaigoje Karaliaučiuje gyvenęs Ordino maršalas per savo žvalgus ir vedlius (vok. Leitslute) surinko duomenis apie vedančius į Lietuvą kelius. Vedliai gyvendavo pasienio kaimuose. Dažniausiai jie buvo prūsai, tačiau sutinkama lietuviškų ir vokiškų vardų. Litauischen Wegeberichte suminėtos žygių kliūtys, nurodomi jų įveikimo būdai, pažymėtos tinkamos vietos nakvynei. Daug žinių apie apgyventas vietoves, turtingus kaimus ir sodybas. Atstumai nurodomi Ordino myliomis, dienos žygiui numatytos 2–8 mylios. Litauischen Wegeberichte naudingi siekiant išsiaiškinti Aukštaitijos, Žemaitijos ir pasienio su Prūsija socialinę struktūrą, vidaus administracinę sistemą, pažinti krašto senąją geografiją. Juose vartojamos būdingos socialinės sąvokos, Litauischen Wegeberichte padeda identifikuoti kituose. šaltiniuose minimus vietovardžius, todėl svarbūs kalbos mokslui, ypač istorinei toponimikai. 1861–1874 Die litauischen Wegeberichte išspausdino Theodoras Hirschas šaltinių rinkinyje Scriptores rerum Prussicarum. Dar Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai.

L: Almonaitis V. Žemaitijos politinė padėtis 1380–1410 m. K., 1998.

LE