ligoniai

ligóniai, sergantys, patyrę traumas ar kitų nemalonių pojūčių kamuojami žmonės. Jiems visada skirta daugiau dėmesio, ligoniai guldyti į ramesnį namų kampą arba atskirą kambarį. Ligonius šeimoje paprastai slaugė vyresnė moteris: vaikus – motina, kartais ir senelė, vyrą – žmona. Ligonius lankė kaimynai. Jiems duota geresnio maisto (pieno, sviesto, sūrio, kiaušinių, vištienos), stengtasi patenkinti jų norus. Daugelį amžių ligoniai gydyti liaudies medicinos priemonėmis. Jais rūpinosi pranašautojai, žiniuoniai, savamoksliai gydytojai. Vėlesniais laikais ligoniams į pagalbą ateidavo barzdaskučiai. XVIII a. pabaigoje Mažojoje Lietuvoje pradėjus rastis profesionaliems gydytojams ir ligoninėms, ligoniams teikta kvalifikuota medicinos pagalba. Pas sunkius ligonius kviestas gydytojas. Mažosios Lietuvos pamario gydytojai aplankydavo pacientus tolimiausiose apylinkėse, keliaudavo pas ligonius nepaisydami blogo oro, nepravažiuojamų kelių, įvairiu paros laiku. Reikalingi nuolatinės gydytojo priežiūros, sergantys infekcinėmis ligomis arba operuotini ligoniai guldyti į krašto ligonines.

LE

Leonardas Poviliūnas