Mažosios Lietuvos
enciklopedija

lietuvių mokyklos Tilžės ir Ragainės apskrityse

lietuvių mokyklos Tilžės ir Ragainės apskrityse.

lietùvių mokỹklos Tižės ir Raganės apskrityse. Centrinėje Mažosios Lietuvos dalyje (buvusiose Skalvos ir Nadruvos žemėse) lietuvininkai sudarė aiškią daugumą ne tik iki 1709–1711 maro epidemijos, bet ir ilgai po jos. Pamaldos jiems laikytos lietuvių kalba, ja mokyklose prusinti vaikai. Padėtis pasikeitė XIX a., kai būti vokiečiu pasidarė naudinga, o vėliau ir būtina. Mokyklos steigtos: Tilžėje – 1526 (atskira lietuvių mokykla apie 1552), Kaukėnuose – prieš 1547, Kraupiške – 1555, Ragainėje – prieš 1560 (atskiras lietuviams precentorius apie 1722), Įsėje – prieš 1569, Širvintoje – 1578, Lazdynuose – 1579–1584, Gastose – prieš 1688, Joneikiškėje – 1635, Žiliuose – XVII a. III dešimtmetyje, Lapynuose ir Būdviečiuose – XVII a. VII dešimtmetyje, Skaisgiriuose – XVII a. pabaigoje. 1736 įvedus visuotinį privalomą mokymą, iki 1741 Tilžės apskrityje pastatyta 18 naujų žemininkų mokyklų: Gruneberge, Mėtežerynuose, Puškapiuose, Seikviečiuose, Skardupėnuose (Gastų parapija), Kaukėnuose, Leitgiriuose, Skėriuose, Skiepuose, Varskiliuose (Kaukėnų parapija), Elbingiškiuose, Kutkalnyje, Tovelninkuose (Lapynų parapija), Bagdonuose, Barčaičiuose, Lentbūdžiuose, Liepiniškiuose, Vilkakalnyje (Joneikiškės parapija). Ragainės apskrityje (be Nemuno dešiniojo kranto, bet su Lazdynų, Pilkalnio, Širvintos, Viliūnų parapijomis) pastatytos 23 žemininkų mokyklos: Aukštučiuose, Balupėnuose, Didžiuosiuose Versmininkuose, Juknaičiuose, Vizbarinėje (Lazdynų parapija), Duoblindžiuose, Juliuose, Mažuosiuose Varnininkuose, Rudžiuose, Užpjauniuose (Pilkalnio parapija), Dainiuose, Kermušynuose, Pyragiuose (Širvintos parapija), Grumbkaukaičiuose, Ošpr(i)ūtuose, Šilėnuose, Varnakalniuose (Viliūnų parapija), Balandžiuose, Čibirbiuose, Gigaruose, Šlekiuose, Typortuose ir Užalksniuose (Žilių parapija). Daugėjant gyventojų, mokyklos steigtos ir vėliau, daugelis anksčiau atidarytųjų tapo dviklasės. Mokyklų pastatai tuokart mūryti tik tipiniai, atitinkantys pagrindinius higienos reikalavimus, jose įrengti mokytojų butai (ypač XIX a. pabaigoje). 1800 Tilžės apskrityje buvo 52, Ragainės – 69 lietuviškos mokyklos. 1873 VII 24 paskelbus Vyriausiojo prezidiumo nutarimą dėl vokiečių kalbos užsiėmimų, kuriuos lanko lenkų ir lietuvių vaikai<...> germanizacijos procesas tolydžio nuožmėjo: 1886 Ragainės žemininkų mokyklose iš 8999 moksleivių lietuviais save telaikė 2634, tačiau iš jų tik 1229 namie kalbėjosi lietuviškai – likusieji 1504 buityje jau vartojo abi kalbas. Atsparesni germanizacijai buvo Tilžės apskrities gyventojai: minėtais metais iš 8011 žemininkų mokyklų moksleivių lietuviais dar užrašyta 4547, iš jų namie lietuviškai kalbėjo 3495, abiem kalbomis – 1052. Formaliai įstatymai leido lietuvių kalba dėstyti tikybos dalykus, tokių pamokų kurį laiką būta maždaug trečdalyje šių apskričių kaimo mokyklų, jų nebeliko XX a. pradžioje. Čia gyvenusius autochtonus tepriminė tik vietovardžiai bei moksleivių lietuviškos pavardės. Šiose apskrityse steigtos tokios specialiosios ir aukštesniosios mokyklos: 1586 Tilžės kunigaikštiškoji mokykla, 1838 Tilžės karališkoji realinė mokykla, 1880 Ragainės preparandumas, 1882 Ragainės mokytojų seminarija; 1891 specialioji auklėjimo mokykla; 1901 Pestalozzio ir amatų mokyklos, 1921 žemės ūkio mokykla (pastarosios Ragainėje).

Albertas Juška

Iliustracija: Buvusi Tilžės humanistinė gimnazija

Iliustracija: Žilių buvusi mokykla Ragainės apskrityje, 2000

Iliustracija: Šakių pradžios mokykla, mokytojas Fricas Šimtininkas, 1939 / Iš Gerhardo Lepos rinkinio