Lenkijos ir Lietuvos įdauba

Lénkijos ir Lietuvõs dauba, plati Lietuvos, Karaliaučiaus krašto, Šiaurės Lenkijos, Pietų Latvijos ir Baltijos jūros teritoriją užimanti lėkšta neigiama struktūra. Ilgis 400 km, plotis 250 km. Nuosėdinių sluoksnių storymė Žemės plutos viršutinėje dalyje 2–3 km. Lenkijos ir Lietuvos įdauba ribojasi su nugrimzdusia mažesne Vidurine Baltijos įdauba vakaruose, o šiaurėje, rytuose ir pietuose – su iškeltomis sritimis (Latvijos ir Estijos monoklina, Latvijos balnas, Mozūrijos–Baltarusijos anteklizė). Įdauba susiformavo permo periodu, prieš 250 mln. metų. Didžiausią plotą užėmė kreidos periodu. Įdaubos pagrindas – nuo tektoninių lūžių suskilęs granitinių uolienų paviršius. Lenkijos ir Lietuvos įdaubą sudaro mažesnės struktūros (įdaubos, įlinkiai, grabenai, kyšuliai ir kitos) ir įvairūs tektoniniai lūžiai (sprūdžiai, antsprūdžiai, fleksūros ir kita). Visoje įdaubos nuosėdinėje storymėje gausu sluoksnių, prisotintų požeminio vandens – gilumoje mineralizuoto, viršuje – gėlo. Įdaubos gelmėse yra naftos, geoterminio vandens ir kitų naudingųjų iškasenų.

Povilas Suveizdis