Mozūrijos–Baltarusijos anteklizė

Mozrijos–Baltarùsijos anteklzė, stambi (650×160 km) iškilusi giluminė žemės gelmių tektoninė struktūra Rusų plokštės vakaruose. Apima Pietryčių Lietuvos, Šiaurės Vakarų Baltarusijos, Šiaurės Rytų Lenkijos ir gretimą Mažosios Lietuvos pietinę teritoriją. Geologiniu požiūriu Mozūrijos-Baltarusijos anteklizę iš visų pusių supa įdubusios struktūros: vakaruose ir šiaurėje – Baltijos sineklizė , iš rytų – Oršos įdauba, iš pietų – Poliesės–Bresto ir Vidurio Lenkijos įlinkiai. Mozūrijos-Baltarusijos anteklizės kristalinis pamatas iškilęs iki 300–1000 m gylio (nuo jūros lygio) ir plane sudaro tektoniniais lūžiais aprėmintą netaisyklingą stačiakampį, ištįsusį šiaurės rytų ir vakarų kryptimis. Mozūrijos-Baltarusijos anteklizę sudaro keletas mažesnių struktūrų. Artimiausia Mažajai Lietuvai vakarinė anteklizės dalis – Mozūrijos masyvas (kyšulys). Virš jo išplitę viršutinio permo–antropogeno amžiaus nuosėdiniai sluoksniai, jungiami vieno tektoninio komplekso. Mozūrijos-Baltarusijos anteklizė aktyviai tektoniškai formavosi ir iškilo į paviršių hercyninio etapo II pusėje (karbono–ankstyvojo permo laikotarpis), po to virto pasyvia struktūra, palaidota po alpiniu kompleksu.

Povilas Suveizdis