Lazdynai, 4

Lazdyna, 4 (vok. Lasdehnen, 1938 Haselberg; rus. Krasnoznamensk), bažnytkaimis ir valsčiaus centras Pilkalnio apskrityje, 20 km į šiaurę nuo Pilkalnio, abipus Šešupės. 4 km į vakarus Šešupės ir Prūdupės santakoje yra piliakalnis (vok. Blocksberg). Minėti 1556 Laßdenn (Haselpusch), nuo 1664 tik Laßde(h)nen. XVIII a. pabaigoje pro Lazdynus ėjo senasis vieškelis į Trapėnus, per Šešupę veikė perkėla, abiejuose krantuose stovėjo karčemos. XIX a. pradžioje bažnytkaimyje buvo 813 gyventojų 48 sodybose. Veikė vėjo ir vandens malūnai, lentpjūvė. Lazdynų ir apylinkės tada priklausė Liepgalio domenui (valstybiniam dvarui). XIX a. viduryje šatulinių laisvųjų turgaus miestelyje ir kulmiškių laisvųjų kolonijoje buvo 978 gyventojai 214 sodybų. Lazdynai valdė 2057 margus ir 34 rykštes žemės, laikė 150 arklių, 307 galvijus, 308 avis, 221 kiaulę ir 7 ožkas (šios liudija apie varginguosius Lazdynų gyventojus). Lazdynai buvo didelis įvairių verslų bei amatų centras. Vaikai lankė parapinę mokyklą (Lazdynų (4) parapinė mokykla). XIX a. pro Lazdynus tiesti plentai į Ragainę, Šilėnus–Širvintą bei Pilkalnį. Per Šešupę pastatytas metalinis tiltas. Iš Pilkalnio iki pat Šešupės kranto nutiestas siaurasis geležinkelis su Lazdynų stotimi. XIX a. pabaigioje–XX a. pradžioje vykdavo lietuvių draugijų susirinkimai. 1905 buvo 1844 gyventojai, o 1912 – 2000 gyventojų. Buvo geležinkelio stotis, dujų gamykla, pašto, telegrafo ir telefono skyrius. Veikė privati aukštoji mergaičių mokykla. Buvo 3 viešbučiai (A. Markschat ir kiti), 3 užeigos ir restoranai (Buttgereit ir kiti), veikė vietinė taupomoji-skolinamoji kasa. Gydytojas dr. Ernstas Henkys turėjo rentgeno laboratoriją. Lazdynuose dar buvo veterinaras ir vaistininkas. Veikė 4 kepyklos (Rimkus, E. Maurischat ir kiti), alaus darykla, 4 mėsinės, vietinės bendrovės pieninė ir sūrinė, gazuoto mineralinio vandens pilstykla, 2 malūnai, plytinė. Buvo savas teisininkas, statybų vykdytojas, gyvulių pirklys, sviesto pirklys (Mattejat). Veikė daug krautuvių: knygynas ir raštinės prekių, dažų, foto- ir kitų prekių, 3 metalo ir jo dirbinių, 2 galanterijos prekių, 3 stiklo ir porceliano dirbinių, krepšių ir šepečių, odos dirbinių, 4 audinių ir drabužių, miltų, 3 puošmenų (Ad. Siemokat ir kiti), 7 įvairių prekių (delikatesų ir kitko) parduotuvės. Buvo 6 dvarininkai (Kelhtat, Chr. Markschat ir kiti). Buvo žemės ūkio mašinų gamybos ir remonto dirbtuvė. Veikė 2 lentpjūvės (Albert Didaschmies ir kita). Dirbo daug įvairių amatininkų: 2 kubiliai (Enseleit ir kitas), skardininkas, 2 kirpėjai, daržininkas, 2 odininkai, kailiadirbys (Lipkat), dažytojas ir lakuotojas, mechanikas, 2 krosnininkai (mūrydavo ir koklines krosnis), 2 balniai, 3 kalviai, 2 siuvėjai, 2 batsiuviai (L. Endrejat ir kiti), virvininkas, račius ir vežimų meistras, 2 staliai, 2 puodžiai, 2 laikrodininkai. Nuo 1901 veikė R. Marschallo spaustuvė su knygynu, prekiavusi lietuviškomis knygomis. 1920–1940 veikė 2 spaustuvės. Dar veikė valsčiaus įstaigos, parapija su savo pastatais (Lazdynų (4) parapija), girininkija, keramikos dirbtuvė, mokyklos ir kita. Svarbi buvo Lazdynų prekyvietė – joje į savaitinius turgus suvažiuodavo apylinkių žmonės. 1939 buvo 2066 gyventojai. Didelis akmuo Šešupės kairiajame krante (0,5 km į rytus nuo Lazdynų) buvo gamtos paminklas, kitas didelis akmuo buvo 1 km į rytus nuo Lazdynų, upės krante, ties girininkija. Nuo geležinkelio stoties pietinėje dalyje Šešupės link tęsėsi tankiai dideliais namais apstatytos gatvės. Pietvakariniame gale buvo lentpjūvė, o pietiniame pakraštyje – plytinė. Dešiniajame krante kelios didelės sodybos rikiavosi aplink bažnyčią. Lazdynus supo keli dvareliai ir dideli viensėdžiai. Kairiajame krante tebebuvo senasis vandens malūnas (iki jo ėjo siaurojo geležinkelio linija). Sovietmečiu Lazdynai suniokoti ir nugyventi, bažnyčia perdirbinėta, naudota sandėliui ir kitkam. Bandyta ją visai nugriauti, bet nepavykę. Vietovardis kilęs iš liet. lazdynas „riešuto krūmas“.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Lazdynai su tiltu per Šešupę, iki 1944 / Iš LE

Iliustracija: Lazdynų miestelio senasis pastatas, 1997

Iliustracija: Lazdynų miestelio senasis pastatas, 1997

Iliustracija: Lazdynų miestelyje išlikęs senas ažūrinis kalinėto metalo balkonas, 1997