Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kusai

bažnytkaimis Pilkalnio apskrityje.

Kusa (vok. Kussen; rus. Vesnovo), bažnytkaimis Pilkalnio apskrityje, 11 km į vakarus nuo Pilkalnio, prie Kusupės, prie plentų į Pilkalnį, Gumbinę ir Ragainę kryžkelės. 1540 minėti Cussey, 1554 Cussunkiem, 1595 Cussen, Kussen. 1539 buvo 9 činšą mokėję ūkininkai, 1 kampininkas, 2 tarnai, 2 samdiniai. 1589 tapo bažnytkaimiu. 1736 Kusų valsčiuje iš 15 gyvenviečių 5-iose gyveno vien tik lietuvininkai, 10-yje – mišriai arba šeimomis: 81 lietuvių šeima ir 64 vokiečių šeimos. Per parapiją teka Kusupė, Draugupė, Būdupė ir Eimenys. Kusuose gimė Kristupas Sapūnas. Jų apylinkėse Vilius Kalvaitis surinko lietuviškų dainų. 1905 dvare gyveno 90 žmonių, o Kusuose – 692 žmonės. 1938 Kusuose buvo 660 gyventojų Veikė pradžios mokykla, paštas. Kusupės dešiniajame krante buvo dvaro sodyba su dideliais trobesiais, gretima bažnyčia ir klebonijos sodyba, darbininkų gyvenvietė su tankiai užstatyta gatve-vieškeliu į Ragainę, kelios aplinkinės sodybos. Kusupės kairiajame krante išilgai upelio nusidriekė gatvinis kaimas su įvairiomis sodybomis. Aplink dėstėsi keliolika viensėdžių, 2 vėjo malūnai. Kusai garsėjo savo dideliais medžiais: senuoju klevu prie bažnyčios (4 m apimties kamienu), ąžuolu ir liepomis dvaro bei klebonijos soduose. Sovietmečiu Kusai suniokoti. Prie Kusų sovietai 1949 įsteigė Dobrovolsko koncentracijos stovyklą, kur laikyta apie 3300 suimtųjų. Bažnyčią suniokojo ir pavertė sandėliu. 2002 tebuvo bažnyčios sienos, senų pastatų – suniokotų, nugyventų. Vietovardis sietinas su pavarde Kusā, Kùsas, Kusýs, prūsų Kusse (: kùsti – augti, stiprėti, kus-úoti – vos pajudėti). Dar gretintina su upėvardžiu Kusupė.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Kusų buvusio dvaro sandėlis (špikieris), 2002