krikštų simbolika

krikštų simbolika. Ją tyrinėjo Jonas Basanavičius, Balys Buračas, Marija Alseikaitė-Gimbutienė, Pavelas Kušneris ir kiti. Medinis krikštas sietinas su senuoju aukos stulpu alkakalniuose. Krikštai simbolizavo mitinį Pasaulio medį (jungiantį Visatos dalis), kuriuo vėlė keliavo į dausas, į amžinybę. Krikšto pavidalas – archajiškosios pasaulėjautos atspindys. Krikštų formose įžvelgiami mitinių būtybių, paaukoto žvėries kailio atvaizdai. Krikštuose vaizduoti paukščiai – dažniausiai gegutės (mitologinis likimo dievaitės Laimos įvaizdis vėliau ir balandžiai. Paukščių figūrų kompozicija paprastai būdavo simetriška. Kartais vieno paukščio atvaizdą pritvirtindavo vingria viela, kad vėjui pučiant paukštukas svyruotų it gyvas. Širdis simbolizavo gailestį, užuojautą; gėlė – atminimą, meilę; žirgai ir žvaigždutės – kelionę į anapus, į amžinybę; kryželis – išganymo viltį. Krikštą statant vyrui, naudotas „vyriškas“ medis (ąžuolas, uosis, klevas, beržas), o moteriai – „moteriškas“ (eglė, liepa, pušis, drebulė). Tai užfiksuota ir Mažosios Lietuvos dainose: iš ąžuolėlio / Tėvužiui krikštą / iš drūtojo medelio. / O iš liepelės močiutei grabą / iš baltųjų lentelių. Vyrų krikštų būta žirgų galvų, moterų – paukščių motyvų. Nedidelis krikšto aukštis (apie 1 m) gal nulemtas evangelikų pasaulėjautos, kuklesnio gyvenimo.

Libertas Klimka

Rimantas Balsys