kraštiečių bendrijos

kraštiẽčių bendrjos (vok. Heimatgemeinschaften, Kreis- und Stadtgemeinschaften) vienija 1944–1945 ir vėlesnių metų pabėgėlius ir išvarytuosius iš Rytprūsių į Vokietiją. Sudarytos pagal miestą ir buvusias apskritis, pvz., Tilžės–Ragainės apskrities (vok. Kreisgemeinschaft Tilsit–Ragnit), Tilžės miesto (vok. Stadtgemeinschaft Tilsit), Klaipėdos krašto ir miesto (vok. Kreisgemeinschaft Memel Land ir Memel Stadt), Pagėgių apskrities (vok. Kreisgemeinschaft Pogegen), Šilutės apskrities (vok. Kreisgemeinschaft Heydekrug), Girdavos apskrities (vok. Heimatkreisgemeinschaft Gerdauen), Gumbinės apskrities (vok. Kreisgemeinschaft Gumbinnen), Karaliaučiaus miesto (vok. Stadtgemeinschaft Königsberg) ir kitos bendrijos. Turi po 4–20 tūkstančių narių. Vadovaujančioji organizacija – Landsmannschaft Ostpreußen e.V. [Rytprūsių kraštiečių draugija]. Kraštiečių bendrijos rengia susitikimus, keliones į tėviškę, labdaros akcijas, siekia atstatyti krašto paminklus, kuria ir išlaiko kraštotyros muziejus ar tėviškės kambarius (vok. Heimatstuben), renka išlikusias kultūros ir medžiagines vertybes, puoselėja Rytprūsių tradicijas, rūpinasi knygų apie savo kraštą leidyba (daugelis kraštiečių bendrijų išleido daug vertingų leidinių apie gimtinę). Daugelis jų leidžia savo periodinius leidinius: Tilžės–Ragainės apskrities bendrija – leidinį Land an der Memel [Kraštas prie Nemuno], Tilžės miesto bendrija – leidinį Tilsiter Rundbrief [Tilžės aplinkraštis], Girdavos apskrities bendrija – leidinį Kreis Gerdauen [Girdavos apskritis], Gumbinės apskrities bendrija – leidinį Gumbinner Heimatbrief [Gumbinės tėviškės laiškas], Pakalnės apskrities bendrija – leidinį Die Elchniederung [Pakalnė] ir kita. Juose pateikta daug atsiminimų, įspūdžių apsilankius po 1944 nusiaubtame krašte, vertingų krašto istorinių žinių. Karaliaučiaus miesto bendrija (pirmininkas Klausas Weigeltas) leidžia laikraštį Königsberger Bürgerbriefe [Karaliaučiaus piliečių laiškai], kuruoja Karaliaučiaus miesto muziejų Duisburge, rūpinasi Karaliaučiaus katedros atstatymu. Kraštiečių bendrijos veiklai dažnai būdingas germanizacijos ir nacizmo dešimtmečiais įdiegtas požiūris į Rytprūsius kaip į vokišką kraštą, kur lietuvininkai tebuvo atsitiktiniai atklydėliai. Keičiantis kartoms, į krašto praeitį pradėta žiūrėti objektyviau.