konvencija

konveñcija (lot. conventio – susitarimas), tarptautinė sutartis, reguliuojanti tam tikros srities tarpvalstybinius santykius. Su Klaipėdos kraštu (kaip Lietuvos Respublikos autonominiu vienetu) susijusios 3 konvencijos. Klaipėdos krašto konvencija pasirašyta Paryžiuje 1924 V 8. 2-oji – Lietuvos Respublikos ir Vokietijos kariams pensininkams Klaipėdos krašte aprūpinti – 1928 I 29 Berlyne, 3-ioji – Lietuvos Respublikos ir Vokietijos dėl pensininkų Klaipėdos krašte aprūpinimo – 1929 I 26 Berlyne. 2-ąją konvenciją sudaro preambulė, 7 straipsniai, priedas ir baigiamasis protokolas. Pagal ją Lietuvos Respublika perėmė aprūpinimą karių pensininkų, invalidų ir rentininkų, tarnavusių kariuomenėje, laivyne ir apsaugos dalyse: taikos metu, 1864, 1866, 1870–1871 karuose, 1900–1901 ekspedicijoje prieš kinus, kituose prieš 1914 vykusiuose žygiuose (pagal 17 priedą prie Prūsijos kariuomenės pensijų mokėjimo taisyklių), 1914–1918 kare, t. p. jų įpėdinių, kurie, remiantis Klaipėdos krašto konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi ir 10 straipsniu, įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Kariais pensininkais laikytini ir tie asmenys, kurie vėliau kreipėsi į Klaipėdos krašto įstaigas reikalaudami juos aprūpinti ir gavę sutikimą. Karius aprūpinti turėjo Klaipėdos krašto įstaigos, o tam iki 1928 IV 1 reikėjo išleisti įstatymą. 3-iąją konvenciją sudarė preambulė ir 6 straipsniai. Pagal ją Lietuvos Respublika perėmė aprūpinimą pensijomis ir tų buvusios Vokietijos bei Prūsijos valstybės tiesioginių valdininkų, kurie pagal Klaipėdos krašto konvencijos 8 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnį buvo įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę ir atleisti, jei jiems paskirta pensija iki 1924 VII 31. Taip pat aprūpinti pensijomis našlės ir našlaičiai, kurie 1924 VII 31 turėjo teisę jas gauti. Pensijų dydis turėjo būti skaičiuojamas kaip ir Vokietijoje. Pensijas t. p. turėjo gauti ir netiesioginiai valstybės valdininkai, Rytprūsių provincijos valdininkai, dvasininkai, kiti tikybos tarnautojai ir savivaldybių mokyklose tarnaujantys mokytojai; jiems pensijas toliau turėjo mokėti Klaipėdos krašto savivaldybės, nepaisant pensininkų pilietybės ir gyvenamosios vietos. Lietuvos Respublikos vyriausybei įteikti sąrašai asmenų, kuriems turėjo būti mokamos pensijos. Į sąrašus neįtraukti asmenys iki 1929 VI 30 dar galėjo pateikti prašymą Klaipėdos krašto gubernatoriui.

L: Vyriausybės žinios, 1929, nr. 300, p. 13–18.