konfesijos

konfèsijos. Nuo 1525 lietuvininkai priėmė liuteronybę. Monokonfesinė šalis Mažoji Lietuva buvo neilgai. Pamažu krašte ėmė kurtis kitų tikėjimų bendruomenės, anksčiausiai – reformatai. Jų į Prūsiją atvyko iš Olandijos 1531–32, kiek vėliau iš Škotijos, Lenkijos–Lietuvos valstybės, po 1709–11 maro dar iš Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos žemių. Sembos vyskupai J. Moerlinas, T. Heshusius, J. Wigandas neleido reformatams labiau įsigalėti, tik 1657 šį tikėjimą Prūsijos valstybė pripažino savarankiška, lygiateise religija. Reformatai savo maldos namus pasistatė Klaipėdoje (po 1667), Tilžėje (1679), Karaliaučiuje (1702), Gumbinėje (1714), Vilemsberkyje (1726), Juciuose (1727), Gėrytuose (1728), Gumbinėje (prancūzų reformatai 1731), Pilkalnyje (1753), Geldapėje (1799). Mėginimas 2 giminiškus tikėjimus suvienyti į bendrą Evangelikų bažnyčią nebuvo sėkmingas (Evangelikų Liuteronų ir Reformatų Bažnyčių unija). Jokių reformų nepageidaujantys liuteronai sukūrė atskirą savo Senliuteronių bažnyčią (jų bendruomenės susiformavo Karaliaučiuje, Lazdynuose, Tilžėje, Rūkuose), Katalikų Bažnyčia Mažojoje Lietuvoje atsikūrė XVII a. II pusėje, katalikų padaugėjo XVIII a., kai čia apsigyveno daug ateivių iš Žemaitijos, ieškojusių geresnių gyvenimo sąlygų. Išaugusioms bendruomenėms duoti leidimą statyti maldos namus valdžia delsė. Anksčiausiai katalikų koplyčia pašventinta Tilžėje 1663. 1905 lietuviškai kalbančių katalikų užrašyta 3650 (arba 3,8% lietuvių tautybės žmonių), evangelikų liuteronų 95,8%; 1920 atitinkamai 4,2% ir 95%. Klaipėdos krašte katalikų staiga padaugėjo 1923–1939, kai čia atsikėlė daugiau kaip 30 000 žmonių iš Didžiosios Lietuvos (vokiečių katalikų buvo tik apie 3000). Pastatyta naujų katalikų bažnyčių. 1938 katalikų pamaldos laikytos jau 10 vietų, dirbo 13 kunigų. Evangelikų baptistų parapijų Mažojoje Lietuvoje būta nuo XIX a. pr. (evangelikai baptistai). Dalis parapijiečių buvo lietuvininkai (1902 apie 350). Gausi šio tikėjimo bendruomenė buvo Klaipėdoje: 4852 ją sudarė 128, 1867 – 289, 1900 – 279 asmenys. Čia apie 1778 susiformavo vienintelė anglikonų bendruomenė (anglikonų bažnyčia (Klaipėdoje)). Dvasininkas atsiųstas 1860, pamaldos laikytos Biržos salėje. 1863 Malkų gatvėje pastatyti maldos namai. Anglų kolonijai uostamiestyje sumažėjus, 1900 jie uždaryti. 1851 maldos namus Klaipėdoje įsirengė irvingerių sektos nariai. 1869 minėta jų bažnyčia Bokštų gatvėje (po Antrojo pasaulinio karo ją perėmė katalikai). Jos kaimynystėje 1883 maldos namus įsirengė kita protestantų sekta chrišnoniečiai. Jų maldos namai vėliau dār įsteigti Smeltėje, Šilutėje, Smalininkuose. Negausi sekmininkų bendruomenė savo bažnyčią pasistatė Juknaičiuose. Protestantų sekta galima laikyti Gelbėjimo armijos narius, kovojusius prieš šėtono tvirtovę. Jų koplyčia įrengta Inkaro gatvėje (pastatas neišliko). Nuo XIX a. vidurio Klaipėdoje susibūrė negausi menonitų grupė. Ji oficialiai užregistruota 1842, turinti 16 narių, 1850 – 9 narius, o 1900 liko 3. Klaipėdoje gyveno ir stačiatikių tikėjimo žmonių, tačiau parapijos jie neužregistravo. Pastarosiose bendruomenėse lietuvininkų nebuvo (arba tebuvo vienas kitas). Judėjų konfesijos bendruomenių egzistavimas Prūsijos valstybėje ilgą laiką varžytas. Lygios teisės, lygios pareigos F. Raumerio aktu pripažintos tik 1812. Judėjų skaičius augo lėtai: 1819 visoje Gumbinės apygardoje užregistruotos 37 žydų šeimos, tačiau netrukus įsikurta jau daugelyje vietų: Įsrutyje, Tilžėje, Ragainėje, Priekulėje, Rusnėje, Šilutėje, Vilkyškiuose, Smalininkuose ir kitur. Klaipėdoje 1850 judėjų užrašyta apie 200, vėliau jų daugėjo, 1875 užregistruota 1040, o 1910 – 2000. Pirmoji sinagoga Krūmamiestyje paminėta 1838, vėliau veikė 3 maldos namai. Judėjai turėjo savo mokyklas, ligoninę, kapines. Mažosios Lietuvos konfesinę įvairovę iliustruoja Gumbinės pavyzdys. Čia XX a. pradžioje iš 24 534 miestiečių buvo 22 000 evangelikų liuteronų su 7 maldos namais, 3600 evangelikų reformatų su savo bažnyčia, 600 Romos katalikų su savo bažnyčia, 120 baptistų su savo bažnyčia, 36 senliuteronys su savo bažnyčia, 300 Naujųjų apaštalų bendruomenės narių su savo maldos namais, 20 evangelikų bendruomenės narių su savo maldos namais, 8 adventistai, 9 menonitai, 9 graikų katalikai, žydų bendruomenė su savo sinagoga, 10 laikėsi vokiečių tikėjimo (vok. deutsches Götterkenntnis Ludendorf), 300 tikėjo į Dievą, 50 buvo ateistai (prie tų bendruomenių narių priskaičiuoti ir tos konfesijos apylinkių gyventojai). Nuo 1871 iki 1914 Gumbinės apygardoje buvo 97–98% evangelikų liuteronų ir 1–2% katalikų. Tuomet Karaliaučiaus apygardoje buvo 77–87% evangelikų liuteronų ir 13–20% katalikų. Vėluvos aps. 1880 buvo 98,7% evangelikų liuteronų; 0,7% katalikų; 0,2% kitų konfesijų, 0,4% žydų, o 1939: 95,4%; 1,9%; 1,8%; 0% (1939 dar užregistruota 0,2% netikinčiųjų ir 0,7% tikinčiųjų). Savitas reiškinys buvo surinkimininkų judėjimas.

L: Gebauer O. Gumbinnen. Leer, 1958, S. 110–111.

Albertas Juška

MLFA