Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras (VLPIC)
Klapėdos universitèto Vakar Lietuvõs ir Prsijos istòrijos ceñtras (VLPIC), nuo 2003 Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (BRIAI), Klaipėdos universiteto padalinys. Įkurtas 1992. Pagrindinis uždavinys – tirti Vakarų Lietuvos, Žemaitijos, Klaipėdos krašto, Baltijos regiono, lietuvių ir vokiečių santykių istorijos problemas. VLPIC sudaro Istorijos centras ir Istorijos katedra (įkurta 1993). Istorijos katedra rengia istorijos ir Baltijos šalių istorijos specialybės studentus. Prie VLPIC sukurta Mokslo taryba. Jos nariai yra Lietuvos bei užsienio šalių (Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Danijos) mokslininkai. VLPIC turi biblioteką, kurioje sukaupta apie 16 000 egz. specialios istorinės literatūros lietuvių, vokiečių, anglų, lenkų, danų, švedų, rusų kalbomis. Kuriamas archyvas, kuriame kaupiama Klaipėdos krašto, miesto bei lituanistinė medžiaga iš užsienio archyvų. VLPIC bendradarbiauja su kultūros draugija Borussia (Olsztynas, Lenkija), Nordostdeutsches Kulturwerk (Lüneburgas, Vokietija), Gdansko universitetu, įvairių Europos šalių universitetų mokslininkais. Leidžia Acta Historica Universitatis Klaipedensis (išleisti 7 tomai). Centro mokslininkai skelbia savo darbus anglų ir vokiečių kalbomis užsienio leidiniuose. VLPIC organizuoja tarptautines konferencijas: Klaipėdos miesto 740 metų jubiliejui (1992), 1923 m. sausio įvykiai: Klaipėdos sukilimas ar anšliusas? (1993), Karaliaučiaus universiteto vaidmuo Vidurio ir Rytų Europoje (1994), Paminklų apsauga Klaipėdos krašte (1995), Vokiečių ordinas Baltijos šalių istorijos vadovėliuose (1995), Rytų Prūsija po 1945 m. – žmonės prarastose ir naujai atrastose žemėse (1998) ir kitas. 1998 VLPIC apdovanotas Institut für die Wissenschaften vom Menschen (Viena, Austrija) ir Körber Foundation (Hamburgas, Vokietija) Hanaho Arendto premija. VLPIC vadovai: Alvydas Nikžentaitis (1992–1993), Vladas Žulkus (1993–1998; 2001–2002), Stephenas C. Rowellas (1998–1999), Vacys Vaivada (1999–2001), Silva Pocytė (nuo 2003).
Silva Pocytė