Klaipėdos miestiečių parapija

Klapėdos miestiẽčių parãpija. Pirmoji bažnyčia besikuriančio miesto gyventojams pastatyta pilies prieigose apie 1258, vėliau perkelta į buvusios salos rytinę dalį. Toji kelis kartus pertvarkyta, remontuota; 1630 ji pavadinta Šv. Jono vardu. 1678 maldos namai apdegė. Nauja bažnyčia Turgaus gatvės šiaurės rytiniame gale išmūryta tik 1696–1706. Ši buvo trijų navų, 38,6 m ilgio ir 21,97 m pločio. Bokštas pristatytas vėliau, jame įmontuotas laikrodis. Bokštu (61,2 m aukščio) kaip stebėjimo aikštele naudojosi gaisrininkai, jis tapo svarbiausiu orientyru į uostą įplaukiantiems laivams. Iš bažnyčios interjero išsiskyrė paauksuotas altorius, iš senųjų maldos namų pernešta medžio ornamentais puošta sakykla, keli vertingi paveikslai. Per 1854 Klaipėdos didįjį gaisrą pastatas labai nukentėjo. Pagal architekto A. Stülerio projektą jis atstatytas. Statinys liko trijų navų, turėjo nedidelę apsidę. Vėliau šoniniai fasadai pagražinti trikampiais frontonais, piliastrais, o bokštas iškilo iki 75 m aukščio. Jį puošė 8 smailiabriauniai bokšteliai, romaniško stiliaus maldos namai įgijo tipiškų neogotikos elementų. Čia įkelti 3 varpai, laikrodis, o bokšto vakarų plokštumoje pritvirtintas terakotinis klaipėdiškio poeto Simono Dacho bareljefas. Bažnyčios vidaus erdvę dalijo kolonos, sakyklą ir altorių puošė skulptoriaus Alberti sukurtos Kristaus ir Mozės statulos. Grota galingais Bucholzo firmos vargonais. Pamaldos laikytos vokiečių kalba, tačiau tarpukariu retkarčiais miesto įgulos kariams evangelikams, miestiečiams leista laikyti ir lietuviškas pamaldas. 1647–1673 kunigavo žinomas istorikas Christophas Praetorius, 1713–1741 – reikšmingų mokslinių darbų autorius, teologijos dr. Arnoldas Paulis, vėliau išrinktas Berlyno mokslų akademijos nariu. 1709–1745 kunigavo filosofijos daktaras Wilhelmas Wilckė. Jis tapo įtakingu uostamiesčio asmeniu, valdė Dumpių, Didžiojo Tauralaukio dvarus. Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos Respublikos dalimi, čia pamokslavo generolas superintendentai Hugo Gregoras ir Ottas Obereigneris, pronacine veikla garsėję Theodoras Sassas, Ottas Leitneris. Bendruomenės, turėjusios apie 17 000 narių, veikla nutrūko 1944 pabaigoje, sugriauta ir Jono bažnyčia.

Albertas Juška

Iliustracija: Klaipėdos Šv. Jono bažnyčia. G. Valdhauerio graviūra, XIX a. / Iš Klaipėdos universiteto Mokslinės bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo

Iliustracija: Dabartiniai Klaipėdos evangelikų liuteronų maldos namai, 1997