Klaipėdos Liepų gatvė

viena svarbiausių XVIII a.–XX a. I pusės Klaipėdos gatvių.

Klapėdos Lepų gãtvė (vok. Lindenstraße, Lindenallee, Alexanderstraße, Antano Smetonos alėja, Adolf Hitlerstraße, Gorkio gatvė, nuo 1989 – Liepų gatvė). Dar XVI a. Klaipėdos šiaurinėje dalyje (Danės dešiniajame krante) gausėjo miestui padovanotų sodybų. Formavosi nauja miesto dalis, pavadinta Krūmamiesčiu. XVII a. čia gyveno daugiausia neturtingi lietuviai. 1756 per Septynmetį karą Krūmamiestis sudegintas, po karo vėl atstatytas. XVII a. viduryje, be magistralinės ir tranzitinės H. Manto gatvės (vadinta Ilgąja, vėliau Liepojos gatve), planuose pažymėta ir ši gatvė. Vėliau ji paversta paukščių turgaviete. Gatvės pradžioje stovėjo XIX a. pastatytas kaizerio Wilhelmo I paminklas (nuverstas 1923). Toliau driekėsi 2 eilės apkarpomų liepų. 1893 pastatyti gražūs buvę Gubernatorių, vėliau Pašto rūmai. Būta klinikų, masonų ložės (sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą). Čia buvo ir miesto kapinės, dujų fabrikas (sugriautas po Antrojo pasaulinio karo), vandentiekis, skerdykla, Latvijos konsulatas. Už skerdyklos buvo vagonų, chemijos produktų, medžio apdirbimo fabrikai, Bisdom & Zoon faneros gamykla ir galiausiai miestui priklausęs Luizės dvaras. Daug senųjų pastatų tebestovi ir dabar (tik Centrinis paštas išlaikė savo paskirtį). Miesto kapinių vietoje įrengtas vadinamasis Martyno Mažvydo parkas. Nebėra skerdyklos ir chemijos įmonės. Buvusiame Latvijos konsulate – gyvenamasis namas, o Luizės dvare – žemės ūkio mokykla. Liepų gatvėje yra Kristijono Donelaičio aikštė su paminklu būrų dainiui. Buvusioje klinikoje įrengta Klaipėdos paveikslų galerija. Senajame pastate įsikūrusi miesto savivaldybė. Išliko liepos, kai kurios iš jų ilgaamžės. Gatvės pavadinimas kito: po Rusijos caro Aleksandro I apsilankymo Klaipėdoje 1807 gatvė pavadinta jo vardu. Klaipėdai prisijungus prie Lietuvos, gatvei duotas Antano Smetonos vardas. Po 1939 minint Vokietijos reichskanclerio Adolfo Hitlerio vizitą nacistai gatvę pakrikštijo jo vardu. Po 1945 gatvė gavo sovietinį Maksimo Gorkio vardą. Atgimimo laiku gatvei sugrįžo jos istorinis pavadinimas.

L: Tatoris J. Senoji Klaipėda. Vilnius, 1994; Klaipėdiškis A. B. Vadovėlis po Klaipėdos kraštą. Klaipėda, 1924; Senoji Klaipėda. 1995; Wachstumsphasen der Stadt Memel.

Vladas Pupšys

Iliustracija: Liepų gatvė. Atvirukas. Josepho Cohno leidykla Klaipėdoje, XX a. pradžia / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Liepų gatvė. Atvirukas. Josepho Cohno leidykla Klaipėdoje, XX a. pradžia / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio