Klaipėdos kraštas Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykių požiūriu (1922–1924)

Klapėdos krãštas Lietuvõs Respùblikos ir Jungtnių Amèrikos Valstjų sántykių póžiūriu (1922–1924). 1922 VII 28 Jungtinėms Amerikos Valstijoms pripažinus Lietuvos Respublikos vyriausybę de facto ir de jure, sustiprėjo jos tarptautinė padėtis. Dar prieš 1923 laikraštis Washington Post rašė, kad Klaipėdos kraštas yra neginčijamai lietuviškas ir todėl kuo skubiausiai reikia jį priskirti Lietuvai. JAV atstovas Lietuvoje F. Kolemanas palankiai sutiko Klaipėdos krašto sukilimą bei prijungimą prie Lietuvos. Šie įvykiai aktyviai svarstyti JAV spaudoje; didžioji dalis skaitytojų palaikė tokį Lietuvos žingsnį. 1923 I 16 į Klaipėdos uostą įplaukus Lenkijos karo laivui, Ernestas Galvanauskas telegrama įgaliojo V. Čarneckį prašyti JAV vyriausybės neleisti Antantei imtis represijų prieš sukilėlių valdžią Klaipėdoje. Sausio 17 d. Lietuvos atstovas Vašingtone pasiuntė notą JAV valstybės departamentui, joje perspėjamas apie galimą Lietuvos ir Lenkijos konfliktą. Lietuvos vadovai norėjo pasinaudoti JAV, kaip taikos propaguotojos, autoritetu. Neapsieita be JAV atstovo ir svarstant Klaipėdos konvencijos klausimą. JAV valstybės departamente K. Bizauskui prasitarta, kad JAV vyriausybė prekybos sumetimais suinteresuota sureguliuoti Klaipėdos klausimą. Tačiau JAV atstovas N. Devis siekė užtikrinti Lenkijai laisvą tranzitą per Lietuvą geležinkeliais ir vandens keliu. Su tuo nesutiko Lietuva. Todėl N. Devis net kaltino Lietuvą trukdymu laisvai ekonominei zonai plėtotis visame Nemuno baseine. N. Devis siūlė sudaryti Lietuvos Baltijos sąjungą su Lenkija. 1924 II 23 jis įteikė Lietuvos delegacijai Klaipėdos konvencijos projektą. Jis teigė, kad už Vilnių Lietuvai reikia atiduoti Klaipėdą; jos uostu galėtų naudotis ir kitos valstybės.

L: Skirius J. Klaipėdos bei Vilniaus problemos ir JAV vyriausybės pozicija (1922–1929) // Lietuvos istorijos metraštis. 1989. V., 1990.