Klaipėdos komtūrija.
Klapėdos komtūrijà. 1253 II 8 jau minėtas Klaipėdos komtūras Bernhardas, 1255 IX 20 – komtūras Gerhardas von Hirzbergas. Apie tikslias Klaipėdos komtūrijos ribas duomenų nėra. Aiškiausia pietinė riba, ėjusi nuo didžiųjų kopų piečiau Nidos per marias Liekų rago (vok. Lökerort) link. 1360 pastatyta Ventės pilis (vok. Windenburg) iš pradžių įėjo į Ordino maršalo valdas ir tik XV a. pabaigoje priskirta Klaipėdos komtūrijai. Dėl nuolatinių karų su žemaičiais ir lietuviais Ordino valdų paribyje esanti Klaipėdos komtūrija buvo menkai apgyvendinta, o Klaipėdos miestas dar tik pradėjęs kurtis. Todėl komtūrijos pajamos buvo menkos. Maždaug nuo 1400 Klaipėdos komtūrai pradėjo savo teritorijoje apgyvendinti kuršius iš gretimos šiaurės rytų srities. Kuršių (daugiausia žvejų, įsikūrusių nerijoje) migracija į Klaipėdos komtūrijos žemes sukėlė Kuršo komtūrijų nepasitenkinimą. Kuldigos komtūras 1409 laiške Ordino didžiajam magistrui nuogąstavo, kad činšininkams keliantis į Klaipėdos komtūriją gali ištuštėti Kuršas. Kuršių migracija į Klaipėdos komtūriją vyko visą XV a. Pirmosios mokesčius mokančios karčemos (Vitės, Nidos, Naglių) Klaipėdos komtūrijoje atidarytos XV a. I pusėje. Apie XV a. vidurį prasidėjo naujas Klaipėdos komtūrijos apgyvendinimo etapas, susijęs su žemės nuosavybės suteikimu (nuo 1462). Duomenų apie Klaipėdos komtūrijos apgyvendinimo eigą labai mažai. Manoma, kad XIV–XV a. ten gyveno tik Ordino riteriai ir jų tarnai, pavieniai vokiečių miestiečiai, negausūs vokiečių žemvaldžiai, kuršių žvejai bei pavieniai kuršių valstiečiai. Spėjama, kad XV a. II pusėje–XVI a. pradžioje apgyvendintas tik 6–7 km pločio ruožas palei jūrą ir marių rytinį pakraštį. Šiaurėje buvo Nemirseta, pietuose – Rusnė (ruožo ilgis – apie 35 km). Klaipėdos komtūrijos teritorijos rytinė dalis buvo neapgyvendinta, išskyrus Šilutę. Nedaugelis dykroje medžiojusių, medų rinkusių žmonių (vok. Friedeleute) mokėjo činšą (Klaipėdos komtūrijoje mokėję činšą dykros gyventojai turėjo teisę medžioti iki Veiviržo upės). XV a. beveik niekas nesikėlė į kaimus: pirmą kartą činšas minimas 1434, o 1437 tebuvo vos 8 apmokestinti ūbai. Svarbiausias Klaipėdos komtūrijos pajamų šaltinis buvo žvejyba. 1331 didysis magistras nustatė, jog Klaipėdos komtūrija kasmet turės pristatyti 20 kapų stambių karšių bei 1 000 lydekų. 1376 Klaipėdos komtūrija turėjo 10 žvejybos laivų. Vėliau Klaipėdos komtūrija įpareigota kasmet į Marienburgą atsiųsti didelį kiekį džiovintų žuvų. Didžiojoje Ordino tarnybų knygoje (vok. Großes Ämterbuch) išlikę 15 Klaipėdos komtūrijos inventoriaus sąrašų (nuo 1376 VII 13 iki XVI a. I ketvirčio). Jie liudija, kad XIV a. pabaigoje–XV a. pradžioje Klaipėdos komtūrijos pajamos buvo menkos, o skolos – pastovios. 1376 Klaipėdos komtūrijos kasoje buvo 240 markių, skolų – 1388 markės. 1402 Klaipėdos komtūrija neturėjo grynųjų pinigų, vien 811 markių skolą. XIV a. pabaigoje–XV a. pradžioje ji reguliariai gaudavo subsidijas iš Ordino kasos Marienburge. Apie nedideles Klaipėdos komtūrijos pajėgas liudija 1398 inventoriuje užrašyta 18 šarvų, 18 krūtinės šarvų, 19 šalmų ir antveidžių, 33 arbaletai, 18 000 strėlių, 7 šaunamieji ginklai bei 1 parako statinė. XVI a. pradžioje ginkluotės atsargos jau buvo gerokai išaugusios (53 šaunamieji ginklai, 13 patrankų ir kita). 1518 tarnybą perėmė paskutinis Klaipėdos komtūras Erichas von Braunschweigas, tuomet Klaipėdos komtūrijoje buvo 180 landsknechtų. Viena iš komtūro pareigų buvo keliaujančių asmenų bei pašto gabenimo Kuršių nerija ir toliau į Kuršą (maršrutu Karaliaučius–Klaipėda–Ryga) saugumo užtikrinimas.
L: Willoweit G. Wirtschaftsgeschichte des Memelgebiets. Bd. I, Marburg/Lahn, 1969; Voigt J. Namen-Codex der Deutschen Ordens-Beamten, Hochmeister, Landmeister, Großgebieüger, Komthure, Vögte, Pfleger, Hochmeister-Kompane, Kreuzfahrer und Söldner-Hauptleute in Preussen. Königsberg, 1843.
Julius Žukas