Klaipėdos katalikų bendruomenė

Klapėdos katalkų bendrúomenė. XVI a. I pusėje Prūsijos kunigaikštystėje nugalėjus Reformacijai, katalikų mieste veikiausiai nebeliko. Jų kiek atsirado tik XVII–XVIII a. sandūroje, kai augant pramonei čia kėlėsi ne tik Klaipėdos krašto, bet ir Didžiosios Lietuvos kaimų katalikai. Apie 1740 Krūmamiestyje jiems įrengti laikini maldos namai. Vėliau melstis dar rinktasi tvirtovėje. Laikyti pamaldų atvykdavo Kretingos vienuolis bernardinas. Bet magistratui tai nepatiko, ir vėliau jau pamokslavo vokiečių dvasininkai. 1784 Krūmamiesčio šiauriniame pakraštyje pastatyta kukli medinė bažnyčia. Kunigu tapo suvokietėjęs mozūras Piwnizkis. Parapija (apie 250 žm.) buvo pavaldi katalikiškai Varmės vyskupijai. XIX a. kunigavo Placidus Brotmannas, Franzas Kwasniewskis, Andreas Wiechas, Dominicus Wobbas, Franzas Werneris, Augustinas Schwarkas. Šis turėjo rūpintis naujos bažnyčios statyba, nes senoji susidėvėjo. Naujoji, neogotikos stiliaus (architektas Meyeris), Varmės vyskupo Franzelio pašventinta 1863 VIII 13, jai suteiktas Švč. Trejybės vardas. Ją puošė 50 m aukščio bokštas su dideliu laikrodžiu, ornamentuoti vargonai, sakykla, altoriai. Vidaus erdvė padalyta į 3 navas, jas gaubė kabamosios medinės lubos. Stilingais bokšteliais puošta bažnyčia savo išvaizda nenusileido uostamiesčio kitiems maldos namams. XIX a. bendruomenė išaugo: 1856 buvo 361, 1871 – 923, 1895 – 750, 1900 – 851 parapijietis. Po 1923 parapiją papildė atsikėlėliai iš Didžiosios Lietuvos, tad 1937 parapijiečių pagausėjo iki 14 500. Kunigavo Albertas Dannelautzkis, Meinrodas Stenzelis, Juozas Ruibys, Juozas Juknevičius. Maldos namai apgriauti 1944 pabaigoje–1945 pradžioje per mūšius, galutinai sunaikinti sovietmečiu (bažnyčios šventorių ir buvusią kleboniją perkirto nauja gatvė, ant šventovės liekanų pastatyti gyvenamieji namai ir kita). Pokariu susidarė nauja katalikų bendruomenė.

L: Pupšys V. Iš Klaipėdos katalikų bažnyčios istorijos // Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra. Klaipėda, 1991.

Albertas Juška

Iliustracija: Klaipėdos katalikų bažnyčia, XIX a. / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)