Kintų–Svencelės miškai

Kint–Sveñcelės miška yra Šilutės apskrityje, 15 km į šiaurės vakarus nuo Šilutės, į šiaurę nuo Kintų, prie Kuršių marių. Dabartinis plotas 2130 ha, mišku apaugę 860 ha. Miško masyvo šiaurinę dalį užima Svencelės pelkė, kurios pakraščiuose yra senų karjerų. Šiaurrytinis pakraštys siekia Klaipėdos kanalą. Yra apie 100 smulkių ežerokšnių ir duburių. Reljefas lygus, vietomis kiek banguotas. Dirvožemiai aukštutinio ir žemutinio tipo durpžemiai, jauriniai glėjiški ir glėjiniai priesmėliai, smėliai, glėjiniai velėniniai jauriniai priemoliai. Kultūrinės kilmės medynų 15%. Pušynai užima 36%, beržynai 34%, juodalksnynai 12%, eglynai 18%. Miške yra derančių spanguolynų, mėlynynų, avietynų, retųjų augalų. Iki XX a. pabaigos miške ir pelkėje itin daug buvo briedžių, stirnų. Pelkėje ir ežerokšniuose gausu pelkių ir vandens paukščių, yra saugotinų rūšių. Miške nedideli plotai introdukuotų, XIX a. pabaigoje įveistų medžių rūšių: europinių maumedžių, veimutinių pušų, šiaurinių ąžuolų. 26 kvartalo 3 sklype auga gamtos paminklu paskelbta didžioji tuja (aukštis 17 m, dviliemenis kamienas). Labai reikšminga 1822–1832 Kintų girininko Tanšeičio iniciatyva sodinti ir sėti Kuršių marių pakrantėje nendres. Taip buvo sustabdytas pakrantės dirvožemio ardymas per siautėjančias audras. Šiuos darbus 1832 aprašė Wilhelmas Beerbohmas.

Algirdas Brukas