Katniavos parapija

Katniavõs parãpija. Maldos namai pastatyti apie 1562, minėti 1578. Pirmasis dvasininkas Jacobas Hoffmannas čia pamokslavo jau nuo 1575. Savarankiškos parapijos statusas suteiktas 1607. Antroji bažnyčia pastatyta 1755, trečioji – stačiakampio plano, be bokšto, iš akmenų ir plytų – 1811. Turėjo atskirą medinę varpinę. Bažnyčios vidus buvo kuklus, kiek ištaigingesni altorius, sakykla ir vargonai. Čia kunigavo: 1633–1662 lietuviškų giesmių eiliuotojas Jonas Kleinas, 1659–1661 poetas, giesmių kūrėjas Ernestus Dietzelius, 1662–1673 kitas lietuvių kalbos mokovas, žodynininkas Theophilus Schultzas, 1882–1903 lietuvių raštijos darbuotojas Christophas Pohlis. 1848 lietuviai sudarė ¼ Katniavos bendruomenės, 1878 jų užrašyta 200, 1905 apie 80, 1910 tik 8. Pamaldos lietuvių kalba laikytos 1 kartą per mėnesį iki 1905, konfirmantų mokymas šia kalba nutrauktas jau apie 1870. Sovietų valdžia Katniavos bažnyčią pavertė sandėliu, dabar jos tik pamatai belikę.

Albertas Juška

Iliustracija: Žemėlapis. Katniavos parapijos gyvenvietės

Iliustracija: Katniavos bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Katniavos bažnyčios griuvėsiai, 1990 / Iš Viliaus Pėteraičio rinkinio