Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Katniavos parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Katniavoje ir jo bendruomenė.

Katniavõs parãpija. Maldos namai pastatyti apie 1562, minėti 1578. Pirmasis dvasininkas Jacobas Hoffmannas čia pamokslavo jau nuo 1575. Savarankiškos parapijos statusas suteiktas 1607. Antroji bažnyčia pastatyta 1755, trečioji – stačiakampio plano, be bokšto, iš akmenų ir plytų – 1811. Turėjo atskirą medinę varpinę. Bažnyčios vidus buvo kuklus, kiek ištaigingesni altorius, sakykla ir vargonai. Čia kunigavo: 1633–1662 lietuviškų giesmių eiliuotojas Jonas Kleinas, 1659–1661 poetas, giesmių kūrėjas Ernestus Dietzelius, 1662–1673 kitas lietuvių kalbos mokovas, žodynininkas Theophilus Schultzas, 1882–1903 lietuvių raštijos darbuotojas Christophas Pohlis. 1848 lietuviai sudarė ¼ Katniavos bendruomenės, 1878 jų užrašyta 200, 1905 apie 80, 1910 tik 8. Pamaldos lietuvių kalba laikytos 1 kartą per mėnesį iki 1905, konfirmantų mokymas šia kalba nutrauktas jau apie 1870. Sovietų valdžia Katniavos bažnyčią pavertė sandėliu, dabar jos tik pamatai belikę.

Albertas Juška

Iliustracija: Katniavos bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Katniavos bažnyčios griuvėsiai, 1990 / Iš Viliaus Pėteraičio rinkinio