kapas

palaidojimo vieta.

kãpas, palaidojimo vieta. Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kapinėms būdingas tvarkingas kapų išdėstymas, griežta orientacija pasaulio šalių atžvilgiu (kojūgalį atgręžiant į rytus, kad mirusiojo veidą apšviestų tekanti saulė). Pagal krašto papročius artimųjų kapai buvo kruopščiai prižiūrimi. Kapą žymėjo antkapis, prie jo galvūgalyje buvo statomas antkapinis paminklas. Pagal senus papročius krikštai statyti kojūgalyje, kad prisikeliančiam iš numirusiųjų būtų parankiau pasilaikant už krikšto išlipti iš kapo duobės. Kapo kauburėlį apsodindavo gėlėmis. Mažosios Lietuvos kaimuose į nedidelį šeimos kapo plotą laidodavo šimtmečiais („ant senelio kaulų“).

Marija Purvinienė

Iliustracija: Tautosakininko Ernesto Wilhelmo Beerbohmo kapas Muižės kapinėse, Kintų parapija, 1993 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996

Iliustracija: Žvejų kapinės / Iš Petro Babicko knygos „Gintaro krantas“, 1932

Iliustracija: Macgirių lietuvių kapinės, Pakalnės apskritis, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen

Iliustracija: Kunigai Kurtas Moras ir Ernstas Roga šalia kunigų Kristupo Lokio, Jurgio Sprogio ir Emilio Bleiweisso kapų Vanaguose, 1974 / Iš Viliaus ir Marijos Skrabų šeimos albumo

Tautosakininko Ernesto Wilhelmo Beerbohmo kapas Muižės kapinėse, Kintų parapija, 1993 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996

Žvejų kapinės / Iš Petro Babicko knygos „Gintaro krantas“, 1932

Macgirių lietuvių kapinės, Pakalnės apskritis, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen

Kunigai Kurtas Moras ir Ernstas Roga šalia kunigų Kristupo Lokio, Jurgio Sprogio ir Emilio Bleiweisso kapų Vanaguose, 1974 / Iš Viliaus ir Marijos Skrabų šeimos albumo