Mažosios Lietuvos
enciklopedija

kalvinizmas

krikščionybės konfesija, protestantizmo šaka.

kalvinzmas, krikščionybės konfesija, protestantizmo šaka. Šventąjį Raštą kalvinizmas aiškina remdamasis protu, teigia, kad Dievui aukštinti viskas leista; gera ir pikta kyla iš Dievo. Dievas savo valią vykdo per išrinktuosius, kurie turi palenkti pasaulį Dievo valiai, jeigu reikia – ir griežtomis priemonėmis. Ženevoje 1542 išleista kalvinizmo pamaldų tvarka. Iš bažnyčių pašalinti vargonai, paveikslai, kryžius, žvakės, altorius. Tikintiesiems Dievo malonės dovana teikiama per Šventąją Vakarienę. Šventosios Dvasios padedami jie dvasiškai priima Kristaus kūną, esantį danguje. Kalvinizmas skelbia, kad Kristaus Bažnyčia yra pašaukta tarnauti išrinktiesiems ir palenkti neišrinktuosius. Pripažįstami keturi pašaukimai: 1) kunigų (pamokslauti); 2) mokytojų (mokyti); 3) seniūnų (palaikyti drausmę); 4) diakonų (šelpti vargšus). Kalvinistų Bažnyčia laikosi demokratinės sinodinės struktūros su tikinčiųjų renkamais visų lygių vadovais: presbiteriu ir superintendentu, Sinodu ir Konsistorija. Kalvinizmas yra doktrininis visų evangelikų reformatų Bažnyčių pagrindas, jis plito ir Mažojoje Lietuvoje.

Algirdas Antanas Gliožaitis