jūrų keliai
jrų kelia, istoriškai susiklosčiusios prekybos ir keleivinių laivų trasos, saugiausi ir palankiausi arba trumpiausi maršrutai tarp uostų. Mažai žinoma apie seniausius jūrų kelius per Baltiją. Manoma, kad kuršių, sembų ir kitų baltų genčių laivai dažniau plaukiojo pakrantėmis. Arčiau krantų plaukdavo ir Vokiečių ordino bei jo talkininkų laivai, kai XIII a. pradėtas Baltijos kraštų užkariavimas. Kol nebuvo tikslesnių žemėlapių, krantų požymiai buvo svarbūs orientyrai jūrininkams. Mažosios Lietuvos, Ordino valstybės, vėliau Prūsijos ir Rytprūsių glaudūs ryšiai su Šiaurės vakarų Europa, Hanzos veikla suformavo svarbiausius jūrų kelius palei Baltijos pietinę pakrantę. Iš Klaipėdos, Karaliaučiaus ir kitų uostų į Vakarus gabenta mediena, žemės ūkio produktai ir kita. Iš Vakarų atvykdavo kolonistai, gabenti pramonės dirbiniai. Kiti jūros keliai vedė į šiaurę (į Livoniją, Rygą ir kitur) bei į Švedijos uostus. Su jūrų keliais krašte konkuravo gausūs kanalai, kuriais plaukioti buvo saugiau.
Kostas Frankas
Martynas Purvinas