Jurbarko parapija.

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Jurbarke ir jo bendruomenė.

Jùrbarko parãpija. Mediniai fachverkinės statybos su mažu bokšteliu maldos namai (tokie pavaizduoti paveiksle, kabėjusiame Įsruties bažnyčioje) suręsti įsigalėjus Reformacijai. Pirmasis kunigas, pavarde Martinas, paminėtas 1529. Nauja kryžiaus plano bažnyčia ant nedidelės kalvelės prie pilies pastatyta 1693. Daugiau kaip po 50 metų ji perstatyta, bokštas bent dvigubai paaukštintas. Įkeltas varpas, pasak Viliaus Kalvaičio, skambėdamas tvirtinęs: Tvirta pilis! Tvirta pilis! Tvirta pilis! 1576–1603 Jurbarke kunigavo vienas iš Wolfenbüttelio postilę nurašiusių dvasininkų – Jonas Bylaukis, 1604–1626 Valentinas Feuerstockas, 1707–1709 Christuphas Rebentischas ir bene svariausią pėdsaką Mažosios Lietuvos kultūroje palikęs Petras Mielcke. Lietuvybė Jurbarko parapijoje nyko sparčiai. Nors čia lietuvių kalba pamaldos nustotos laikyti tik 1908, lietuvių jau XIX a. viduryje buvo mažai: 1848 iš 6000 bendruomenės narių, vokiečių statistikos duomenimis, tik 70–80. Kad ji netiksli, liudija vėlesni duomenys: 1878 ir 1890 lietuvių užrašyta jau apie 130.

Albertas Juška

Iliustracija: Jurbarko bažnyčios altorius, 1700 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Jurbarko bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Jurbarko bažnyčios altorius, 1700 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Jurbarko bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968