Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Judyčiai

bažnytkaimis ir valsčiaus centras, Karaliaučiaus vakarinis priemiestis.

Judyčiai (vok. Juditten; rus. Mendelejevo), bažnytkaimis ir valsčiaus centras, Karaliaučiaus vakarinis priemiestis, 7 km į vakarus nuo miesto centro. Sena prūsų gyvenvietė. Ordino įsibrovimo laikais (tarp 1276 ir 1294) priešais Karaliaučiaus miesto vartus buvo pastatyta maldininkų lankoma bažnyčia – bene seniausia Semboje. Vėliau tobulintame pastate iki sovietmečio buvo išlikę vertingų XV–XVI a. bažnytinio meno kūrinių: sienų piešinių (freskų religiniais ir Ordino gyvenimo motyvais), Madonos paveikslas (1510) ir kita. XX a. pradžioje Judyčiai jungė sodybinius gyvenamuosius kvartalus, didesnes dvarų sodybas su dideliu parku, plytinę, kelias mažesnes gyvenvietes ir kita. Visos jos buvo įsikūrusios aukštumoje, iškylančioje virš Aismarių duburio. 1927 Judyčiai priskirti Karaliaučiaus miesto apskričiai. 1945 ir sovietmečiu Judyčiai ir jų bažnyčia buvo suniokoti. Po 1985 iš bažnyčios griuvėsių buvo atstatyta stačiatikių cerkvė. Judyčiuose 1700 gimė Immanuelio Kanto pirmtakas, įtakingas vokiečių rašytojas ir literatūros kritikas Johannas Christophas Gottschedas. Vietovardis sietinas su prūsų Jud- šaknies asmenvardžiais, plg. prūsų aasmenvardžius Jude, Judenne, Judute ir liet. Jùdis, Judikis (: liet. judùs – judrus, barnus).

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Judyčių bažnyčia, iki 1944 / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio