Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Jonas Kazlauskas

Klaipėdos krašto Politinės policijos apygardos vadovas (1923–1938).

Kazláuskas Jonas (1903 ?), vadovavo 1923–1938 Klaipėdos krašto Politinės policijos (reorganizuotos į Valstybės saugumo policiją (toliau – VSP)) apygardai. Kazlausko vadovaujamas policijos padalinys privalėjo garantuoti Klaipėdos krašto saugumą: perspėti apie neteisėtus politinius renginius, žlugdyti slapta rengiamus ekstremistinius separatistų išpuolius. Sėkmingiausi to padalinio veiklos etapai – 1924 ir 1933 rengtų pučų susekimas ir likvidavimas. Šiuo tikslu 1933 iškelta nacistų Neumanno–Sasso byla, į kurią atkreipė dėmesį Europos valstybės. Kazlausko vadovaujamos policijos padalinys sėkmingai trikdė nelegalią komunistų (bolševikų) veiklą. Jų vadai ir aktyvesnieji darbuotojai už nusikalstamą priešvalstybinę veiklą būdavo susekami ir nubaudžiami. Nacistai ir bolševikai piktinosi VSP veikla Klaipėdos krašte. Vokietija reikalavo likviduoti VSP Klaipėdos krašto apygardą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Silvestro Leono įsakymu 1939 I 01 ji panaikinta, o Kazlauskas paskirtas VSP Marijampolės apygardos viršininku. SSRS okupavus Lietuvą Kazlauskas 1940 liepos mėn. suimtas ir kalintas Kaune, 1940 VII 22 išvežtas į Maskvos Lubiankos kalėjimą. Kazlausko likimas iki 1945 nežinomas. Spėjama, kad SSRS slaptosios tarnybos siekė pasinaudoti Kazlausko žinioje buvusiais VSP darbuotojais Klaipėdos krašte. Suimtas antrą kartą 1945 VII 05, Ypatingojo pasitarimo 1947 I 28 nuteistas 6 metams. Paleistas iš Minlago (Komija) KER KIT SPS 1951 VII 02. Žinių apie tolesnį jo likimą nėra.

Algirdas Antanas Gliožaitis