Išdagų parapija

Išdag parãpija. Apie 1633 Išdagų parapijoje organizuota bendruomenė ir pastatyti jos pirmieji maldos namai. Iš pradžių ji buvo gretimos Nemerkiemio parapijos filija, o 1647 suteiktas savarankiškos parapijos statusas. XVIII a. pradžioje bažnyčia nuo žaibo sudegė, 1737 atstatyta aukščiausioje apylinkių kalvoje, daugiau kaip 15–30 m iškylančioje virš slėnio ir gretimų lygumų. Tai buvo bebokštis, iš lauko akmenų ir plytų sumūrytas 34,5 m ilgio, 15,2 m pločio statinys. Vidų puošė Išganytojo, Mozės, Arono, apaštalų Luko, Morkaus iš medžio drožtos figūros, dailininkų tapytos freskos. 1650–1662 čia kunigavo lietuvių raštijos darbuotojas, žodynininkas Theophylus Gottliebas Schultzas, nuo 1662 iki mirties (1709) – lietuviškų giesmių eiliuotojas Jokūbas Perkūnas (vyresnysis). Parapijiečių gerbtas ir mylėtas, tad su žmona palaidotas pačioje bažnyčioje priešais altorių. 1689–1690 kunigavo ir jo sūnus Jokūbas Perkūnas (jaunesnysis) – tautosakininkas, lietuvių kalbos gryninimo polemikos dalyvis. Pamaldas lietuvių kalba nustota laikyti jau apie 1874, nes 4000 narių bendruomenėje lietuvių 1848 užrašyta tik 120. Bent 27, matyt, atkakliausi, savo kilmės nebuvo išsižadėję ir per 1877 surašymą.

Albertas Juška

Iliustracija: Išdagų bažnyčios liekanos, 1980 / Iš Rimanto Matulio rinkinio