hidrotechniniai įrenginiai

hidrotèchniniai įrenginia, inžineriniai statiniai vandens ištekliams panaudoti ar krantams apsaugoti nuo potvynių, paplovimų ir kitko. Seniausi hidrotechniniai įrenginiai krašte – grioviai drėgniems plotams sausinti. Aplink pilis įrenginėti gynybiniai grioviai, pripildyti vandens, kuris būdavo atvedamas kanalais, arba patvenkiant upelius užtvankomis. Vokiečių ordinas iš Vakarų Europos atsinešė vandens malūnų įrengimo technologiją. Užtvenkus upelius, daug kur buvo įrengiami didžiuliai malūnų tvenkiniai (Piktupėnuose, Balėtuose ir kitur). Krintančio vandens energija naudota dirbtuvėse ir fabrikuose (popieriaus fabrikai). XIX a. pabaigoje–XX a. I pusėje statytos vandens jėgainių užtvankos (Darkiemyje, prie Friedlando ir kitur). Nuo potvynių Nemuno ir Priegliaus žemupiuose gintasi apsauginiais pylimais. XX a. pradžioje didžiausias jais apjuostas plotas buvo Tilžės žemuma (vok. Tilsiter-Niederung). Šiaurinė to ploto riba pylimais ėjo nuo Tilžės kairiaisiais Nemuno ir Rusnės upių krantais iki Briedžiulių pelkės. Nuo ten vakarinė riba tęsėsi palei Kuršių marias (pylimui nuo pakrantės nutolstant per kelis ar keliolika kilometrų – pamaryje palikus pelkynų plotus). Pietinė riba ėjo pylimais palei Šnekės upę pro Gastas iki Tilžės. Tilžės žemumoje pakrančių pylimais buvo apjuostos visos didesnės upės (Gilija, Nemunynas–Šalteikė ir kitos). Potvynių ir perteklinis vanduo iš to ploto buvo šalinamas siurblinėmis. Nuo didelių potvynių bei griaunančių ledonešių apsauginiais pylimais būdavo apjuosiamos (ar pridengiamos iš grėsmingesnės pusės) sodybos bei jų grupės Nemuno žemupyje. Ilgainiui apsauginiai pylimai būdavo supilami aplink ištisus kaimus bei jų žemes. Taip vis aukštesniais pylimais saugotasi Rusnėje. XIX a.–XX a. pradžioje pylimais buvo apjuosti užliejamose žemumose įsikūrę žvejų kaimai Kuršių marių pakrantėse (Gilija, Lūja ir kiti). Ten pylimai saugojo kaimavietes bei sodybvietes bei greta esančius daržus nuo potvynių, o vasarą veikdavo kaip polderiai. Motorinėmis ir kitoms siurblinėmis šalinant vandens perteklių, sėkmingai verstasi daržininkyste – žemose bei drėgnose Kuršių marių pakrantėse ir gauti dideli derliai.

L: Schickert G. Wasserwege und Deichwesen in der Memelniederung. Königsberg in Pr., 1901.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Uostadvario vandens kėlimo stotis (statyta 1907, restauruota 8-ajame dešimtmetyje), 1999

Iliustracija: Pričkagrabės kanalas, Labguvos pakraštyje, 1997

Iliustracija: Pričkagrabės kanalo ir tilto per jį prižiūrėtojo sodyba, Labguvos pakraštyje, 1997

Iliustracija: Vandens siurblinė prie Pričkagrabės, Labguvos pakraštyje, 1997

Iliustracija: Darkiemio elektrinės užtvanka, 1998

Iliustracija: Polderio siurblinė Gilijos kaime, 1997

Iliustracija: Garinė siurblinė Gilijos upės pakrantėje, prie Gaidžiovingės, 1999

Iliustracija: Uostadvario, Šilutės apskrityje, vandens kėlimo stotis, 1952 / Iš Eugenijos Murauskienės albumo