Girmavos pilis

Girmavõs pils. Dėl savo strategiškai svarbios padėties Girmava Kryžiuočių ordinui tapo svarbiausiu atramos tašku vakarų Semboje. Apie 1270 buvo pastatyti nauji įtvirtinimai prūsų piliakalnio vietoje, XIV a. viduryje naujoje vietoje buvo pastatyta akmeninė Ordino pilis. Ji buvo kvadratinio plano su priešpiliu vakarų pusėje. Pietvakariniame kampe buvo bokštas. Miestas ir pilis stipriai nukentėjo vykstant Trylikos metų karui. Apie 1507 pilis apleista. Iki 1580 iš pilies liko tik griuvėsiai. 1581 hercogas Friedrichas Albrechtas čia iš Laukstyčių pilies perkėlė gintaro saugyklas ir Girmava tapo gintaro apdirbimo centru. Iki 1693 čia buvo gintaro meistro (vok. Bernsteinmeister) rezidencija. Girmavos pietvakariniame pakraštyje ant kalvos buvo pastatytos kartuvės, kur kardavo gintaro rinkimo tvarkai nusikaltusius gyventojus. 1610 pietinis pilies sparnas buvo perstatytas į parapinę bažnyčią. Apie 1720 karališkasis architektas de Collas likusius apleistus pilies namus visai nugriovė, o akmenys buvo panaudoti Palvininkų gintaro meistro namų statybai. 1890 pilies likučiai buvo atkasti ir sutvirtinti. 1936–1942 vyko pilies restauravimo darbai. Jų metu aptiktos trijų metrų aukščio sienų liekanos, dekoruotos 1340–1360 freskomis. 1945–1947 bažnyčią išgriovė rusų jūreiviai. Dar vėliau tarp pilies likučių ir bažnyčioje ieškota Gintaro kambario, todėl istoriniai pastatai buvo galutinai išgriauti. 1992 tvarkyta aplinka, vieta sulyginta. Kai kur vėl aptikti pilies sienų fragmentai.

Valdemaras Šimėnas

Iliustracija: Vokiečių ordino pilies liekanos Girmavoje, 2000