Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Girdava

miestas, apskrities centras prie Ameitos upės.

Girdavà (vok. Gerdauen; rus. Zeleznodorožnyj), miestas, apskrities centras prie Ameitos upės. 1326 minėta Gerdawen, 1398 Girdouwen, 1428 Girdawen. Prūsų bartų žemėje čia stovėjusi pilis. Jos vietoje 1312–1315 kryžiuočiai įrengė įtvirtinimus, vėliau pastatė savo pilį, bažnyčią. Į vakarus nuo jos įkurta gyvenvietė, naikinta dažnų kovų metu. 1398 jai suteiktos Kulmo teisės ir miesto herbas, kuriame pavaizduoti šventieji Petras ir Paulius. Buvo užtvenkta Ameitos upė. Didelis Banktino tvenkinys Girdavą apjuosė. Mūro siena 1406 apjuostos 60 Girdavos sodybų. 1409 įkurta mokykla. 1428 pastatytas Dominikonų vienuolynas. Ordino pilis ilgainiui sunyko. Plėtėsi miestas ir aplinkiniai dvarai. 1818 Girdava tapo apskrities miestu. Nuo tada vykdavo dideli turgūs. Klestėjo medienos apdorojimas ir perdirbimas, veikė salyklo ir alaus darykla, plytinės. Girdavoje buvo dvi aukštesniosios mokyklos (berniukų ir mergaičių), 3 spaustuvės, bet lietuviškų knygų nespausdinta. 1848 pradėta leisti savaitraštį Gerdauener Kreisblatt; vėliau jis leistas 3 kartus per savaitę. XIX a. pabaigoje pavadintas Gerdauer Zeitung laikraštis jau buvo leidžiamas 4300 egz. tiražu. Girdava pradėjo augti XIX a. pabaigoje, tapusi geležinkelio mazgu. 1939 buvo 5118 gyventojų. Ameitos dešiniajame krante buvo rūmai ir vandens malūnas, dvaras su dideliu parku, didelio Kinderhof palivarko sodyba, geležinkelio stotis, dujų įmonė. Upės kairiajame krante buvo Girdavos senamiestis, išlaikęs senovinį išplanavimą: tankiai užstatyti stačiakampiai kvartalai, evangelikų bažnyčia (Girdavos parapija) ir rotušė, katalikų koplyčia, vėjo jėgainė, vandentiekio bokštas, centre – turgaus aikštė. Girdavai dar priklausė keli palivarkai (Klein Gerdauen, Gerdauenhöfchen ir kiti). Girdavoje 1741 gimė rašytojas, moterų teisių lygybės propaguotojas Theodoras Gottliebas Hippelis, 1756 – religinis rašytojas Karolis Gothardas Keberis. Sovietmečiu Girdavos bažnyčia paversta sandėliu, vėliau griauta. 1993 buvo tik bokšto ir sienų mūrai. Vietovardis kilęs iš prūsų asmenvardžio Girdaw (: gird-ėti, išgirsti); plg. liet. asmenvardis Gird-ulis, Gird-vainis, Girdỹs, Gidžiuvas.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Girdava, 1931 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Girdavos miesto mokykla, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Girdavos apskrities valdyba, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo