Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Georg Bujack

Georgas Bujakas, XIX a. archeologas.

Bujack Georg (Georgas Bùjakas) 1835 XII 12Karaliaučiuje 1891 III 18 ten pat), archeologas. Nuo 1855 mokėsi Karaliaučiaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete. Nuo 1860 dirbo Altstadto (Karaliaučiuje) gimnazijos mokytoju. 1861 tapo Fizikos ir ekonomikos draugijos nariu. Iš pradžių daugiau domėjosi Vokiečių ordino istorija, karyba. Parašė straipsnių apie XIV a. Ordino žygius į Lietuvą. 1869 tapo Prussia muziejaus moksliniu bendradarbiu, 1872 šio muziejaus ir Prūsijos senovės draugijos (Altertumsgesellschaft Prussia) vadovu. Pasižymėjo neeiliniais organizaciniais sugebėjimais. Jo pastangomis 1875 pradėta leisti Altertumsgesellschaft Prusssia (Prūsijos senovės draugijos) posėdžių protokolai Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia. 1880 organizavo archeologinę parodą Berlyne. 1879 ir 1885 surengė Prūsijos karaliaus Friedricho III priėmimą Prussia muziejuje. Archeologinę veiklą pradėjo 1874, iš pradžių domėjosi senovės įtvirtinimais ir piliakalniais. Nuo 1877 tyrinėjo pilkapynus ir kapinynus. Iš viso tyrinėjęs 47 archeologinius objektus, daugiausia pietiniuose Rytprūsiuose (dabartinėje Lenkijos teritorijoje), tarp jų 13 pilkapynų (daugiau kaip 30 pilkapių, svarbesni: Druskių Forsto, Kekitten, Friederikenhein), 15 kapinynų (apie 500 kapų, svarbesni: Lehlesken, Burgunden, Regehnen, Grebieten). Išsamiau aprašė apie 50 piliakalnių ir įtvirtinimų. Sudarė ir paskelbė Prussia muziejaus katalogą, atskirais straipsniais aprašė įdomesnius muziejaus radinius (tarp jų Vėžaičių segę, Šilutės apylinkių radinius, emaliuotas seges), sudarė akmeninių dirbinių lenteles. Iš viso spaudoje paskelbė apie 100 publikacijų, straipsnių žurnale Altpreussische Monatsschrift ir kitus; knygos: Preussische Steingeräthe, 1875 [Prūsiškieji akmeniniai įrankiai]; Zur Bewaffnung und Kriegsfürimg der Ritter des Deutschen Ordens in Preussen, 1888 [Apie Vokiečių ordino Prūsijoje riterių ginkluotę ir karinę vadovybę].

L: Hoffmann M. Georg Bujack – prehistoryk, medievistą i nauczyciel // Borussia, 1995, nr. 11, s. 159–164.

Valdemaras Šimėnas

Vaclovas Bagdonavičius