garlaivis

gárlaivis, garo mašina ar turbina varomas laivas. 1828 VIII 26 pirmasis garlaivis įplaukė į Karaliaučiaus uostą, 1830 V 4 – į Klaipėdos uostą. Nuo 1839 plaukiojo pirmasis Klaipėdos garlaivis – Anglijoje statytas vilkikas Hecla. 1840 Karaliaučiaus pirkliai įkūrė Karaliaučiaus garlaivių bendrovę (vok. Königsberger Dampfschiffahrtsgesellschaft). Jai priklausęs garlaivis Gazelle plaukiojo linija Karaliaučius – Piliava – Dancigas. Tuo metu atsirado reguliarus susisiekimas garlaiviais Kuršių mariomis. Iš Klaipėdos garlaiviai plaukė į Krantą arba Žiokus. Šio maršruto iniciatorius – Klaipėdos laivininkas Johnas Masonas. Jam priklausė 6 garlaiviai: Hecla, Irrwish, Luna, Stella, Jack, Terra. 1840 laivų dailidė Lobeckas pastatė pirmąjį garlaivį Klaipėdoje – Friedrich Wilhelm IV (95 BRT/121 dedveito tonų, 200 AG garo mašina). Jis buvo skirtas vežti krovinius maršrutu Klaipėda–Tilžė–Karaliaučius. 1840 XI 13–14 jis pirmą kartą plaukė iš Klaipėdos į Tilžę per Rusnę. Iki 1859 (demontavimo) priklausė bendrovei Actien-Verein Memel. Minėti garlaiviai buvo upiniai, nedideli, mediniai, ratiniai laivai, plaukioję vidaus vandenimis. 1852 garlaivis Vorwärts pradėjo plaukioti linija Karaliaučius–Tilžė (Deime ir Friedricho kanalu). 1854 Klaipėdoje buvo 9 garlaivių laivybos linijos. Garlaiviai kasdien plaukė į Karaliaučių ir Tilžę, kartą per savaitę į Stetiną, Liubeką ir Anglijos uostus. XIX a. 6–7 dešimtmetyje kasdien Nemunu tarp Tilžės ir Klaipėdos kursavo garlaiviai Falke ir Prinzess Victoria; Kauno garlaiviai Neris ir Kęstutis plaukė į Tilžę; Gute Hoffnung plukdė krovinius ir keleivius iš Tilžės į Smalininkus. Vorwärts, Schnell ir Elbing kursavo Deimės upe į Karaliaučių. 1859 laivų dailidės Behrendo Pieperio pastatytas William buvo laikomas pirmuoju Klaipėdos jūriniu garlaiviu. (ratinis, 80 BRT/106 tdw). 1863–1864 Klaipėdoje pastatyti pirmieji sraigtiniai garlaiviai Memel I ir Memel II. 1872 pirmąjį krovininį garlaivį Klaipėdoje Möwe (121 BRT/130 tdw) pastatė laivų statytojas Ludwigas Eggertas. Iš pradžių medinius, vėliau metalinius garlaivius pradėjo statyti 1869 Karaliaučiaus laivų statytojas Gustavas Benediktas Fechteris. Jo laivininkystės geltonos-žalios spalvos garlaiviai plaukiojo Priegliumi ir Aismarėmis. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje maži upiniai garlaiviai plaukiojo visuose žymesniuose Mažosios Lietuvos vidaus vandenyse. Jais buvo gabenami kroviniai, keleiviai, paštas, plukdomi sieliai. Tuo vertėsi Karaliaučiaus, Klaipėdos, Rusnės, Smalininkų, Tilžės ir kiti laivininkai. Karaliaučiaus bendrovių (ypač R. Mayhöferio) garlaiviai plaukė į Alną, Klaipėdą, Labguvą, Tepliavą, Tilžę, Vėluvą. Karaliaučiaus laivininkai 1895 turėjo 12 jūrinių ir 31 upinį garlaivį, 1897 Klaipėdos laivininkai – 6 jūrinius ir 14 mažų keleivinių-krovininių, buksyrinių, žvejybinių garlaivių. Jūriniai garlaiviai priklausė Klaipėdos garlaivių akcinei bendrovei. Nuo XX a. pradžios tarp Klaipėdos ir Kranto reguliariai keleivius vežiojo garlaivis Cranz. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Smalininkuose buvo įregistruoti 5 upiniai garlaiviai: Harold plaukė į Tilže, Birutė ir Kondor – į Klaipėdą, Reinhold I ir Reinhold II – į Kauną. Pūkio laivininkystės bendrovei Rusnėje priklausė Kaiser, Hertha, Ernst. 1922 Rusnės laivininkai Fritzas ir Emilis Bergeriai turėjo 5 garlaivius: Gebr. Berger I, Gebr. Berger II, Gebr. Berger III, Schwarzort ir Herta. Juodkrantės laivininko Louis Stellmacherio sraigtinis garlaivis Schwarzort iki Pirmojo pasaulinio karo kursavo maršrutu Juodkrantė–Klaipėda. Šiais garlaiviais į Klaipėdą gabenti ir pamario žvejų laimikiai. Vėliau jį pakeitė Fritzo Pietscho garlaivis Trude. Johannui Froese iš Nidos priklausė garlaivis Herta, plaukiojęs linija Šilutė–Rusnė–Nida bei Nida–Preila–Pervalka–Klaipėda. C. L. Cieber buvo didžiausia Klaipėdos vilkikų-buksyrų laivininkystės bendrovė, turėjusi garlaivį Baldur, Odin, Freya, Heimdal, Roland, Mary, Harold. Ant šių garlaivių kaminų buvo raudona žvaigždė baltame fone. Didžiausia Klaipėdos laivininkystės bendrovė XX a. buvo A. H. Schwedersky Nachfolger, 1901–1945 turėjusi 17 jūrinių garlaivių. Jai priklausė didžiausias Klaipėdos krovininis garlaivis Memel (2723 BRT). 1939 Lietuvos Baltijos Lloydas turėjo 6 krovininius jūrinius garlaivius. 1922 Lindenau laivų statykla pastatė pirmąjį Klaipėdoje plieninį jūrų garlaivį Cattaro. 1855 į Klaipėdos uostą atplaukė 36 garlaiviai ir 851 burlaivis, 1880 atitinkamai – 122 ir 825, 1890 – 575 ir 484. 1938 atplaukė daugiausia garlaivių – 1268. XX a. garlaivius keitė motoriniai laivai.

Dar skaitykite vilkikas.

L: Bericht über Handel und Schiffahrt von Memel für das Jahr 1897. Memel, 1898; Duden C. Seedampfer und Motorschiffe aus Memel // Strandgut 10 / 1985; Gause F. Die Geschichte der Stadt Königsberg in Preußen. Bd. 11. Köln-Weimar-Wien, 1996; Große Liebe zu kleinen Schiffen // Memelland-Kalender 1956, S. 47–50; Heimatbuch des Kreises Wehlau. Bd. I. Leer, 1975; Kopp J. Geschichte des Landkreises Tilsit. Tilsit, 1918; Sembritzki J., Bittens A. Geschichte des Kreises Heydekrug. Memel, 1920.

Julius Žukas

Iliustracija: Pirmasis Atlanto garlaivis / Iš Kauno technologijos universiteto bibliotekos fotoarchyvo

Iliustracija: Keleivinis laivas „Kuršių marės“, iki 1939 / Iš žurnalo „Lietuvos pajūris“, 1988, nr. 81